Kas yra obligacijų pelningumas?

Seniai norėjau sužinoti, kaip skaičiuojamas “obligacijų pelningumas” – šis terminas dažnai sutinkamas investavimo apžvalgose, finansinėje spaudoje ir pan. Galiausiai netingėjau paieškoti ir radau ką tai reiškia 🙂 O tai reiškia labai paprastą dalyką. Turime obligaciją, kurios nominali vertė yra 100 litų, o metinės palūkanos už šią obligaciją yra 10 proc. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad po metų mes turėtume gauti 10 litų palūkanų. Tad, jei ši obligacija parduodama už 100 litų, tai jos pelningumas ir bus 10 proc. ((10 / 100) * 100%). Žodžiu, nieko įdomaus 🙂 Įdomiau yra tada, kai obligacijos kaina skiriasi nuo jos nominalios vertės. Tarkime, ši obligacija kainuoja ne 100, o 80 litų. Tad jos pelningumas bus jau didesnis: 12,5 proc. ((10 / 80) * 100%). O jei obligacija kainuoja 120 litų, tai jos pelningumas bus 8,33 proc. ((10 / 120) * 100%). Trumpai tariant: obligacijos pelningumas yra santykis tarp už obligaciją gaunamų palūkanų ir obligacijos kainos. Bet tai teoriškai. Įdomiau, kaip tai veikia praktiškai. Pvz. Vyriausybė platina obligacijas. Bankai nuperka obligacijas. Tada turimas obligacijas parduoda klientams. Suprantama, už didesnę kainą. Pvz. bankas nusipirko 100 litų nominalios vertės obligacijų su metine 5 proc. palūkanų norma. Už jas mokėjo po 99-is litus (pelningumas: 5,05 proc.). Tačiau klientams jis jas parduos už 99,5 lito (pelningumas: 5,02 proc.). Tad iš skirtingo obligacijų pelningumo bankas ir uždirba. Gudrus klausimas: o kas trukdo Jums paties būti banku, t.y. tiesiogiai iš Vyriausybės nusipirkti obligacijų su didesniu pelningumu ir tada jas perparduoti? Niekas 🙂 Tik, kaip visada, yra vienas “bet”. Yra mokestis už Vyriausybės vertybinių popierių pirkimą pirminėje rinkoje (t.y. tiesiogiai iš Vyriausybės), kai, tuo tarpu, perkant antrinėje rinkoje (pvz. iš banko) tokio mokesčio nėra 🙂

Be First to Comment

Leave a Reply

Your email address will not be published.