Jūs esate

Kas atsitiko Amerikoje?

Viena plačiausiai diskutuotinų temų dabar yra pasaulio finansų krizė. Tačiau niekur neteko matyti, kad būtų paaiškinta, dėl ko ji kilo. Pabandykime tai ištaisyti. O viskas prasidėjo labai banaliai: paskolas nekilnojamojo turto įsigijimui gavo asmenys, kurie nuturėjo jų gauti... Pradžia. Jeigu asmuo negali įsigyti nekilnojamojo turto dėl blogos kredito istorijos (asmuo yra nepatikimas skolininkas – jis yra negražinęs paskolos, uždelsęs mokėti įmokas ir pan.), jis gali kreiptis į antrinių paskolų (subprime lending) rinkoje veikiančias bendroves. Šios įmonės suteikia paskolas ir blogiems skolininkams, bet už didesnes palūkanas. JAV ir buvo suteiktos paskolos asmenims su bloga kredito istorija. Sukurti vertybiniai popieriai, kurie buvo padengti antrinės paskolų rinkos paskolomis. Gautieji vertybiniai popieriai iškeliavo į Europą, Aziją, JAV. Taip su krize JAV buvo susietos šalys, kurios neturėjo jokio ryšio su antrine JAV būsto paskolų rinka. Kol paskolas pasiėmę asmenys mokėjo palūkanas viskas buvo gerai: vieni turėjo būstus, kiti uždirbdavo iš paskolų. Bet yla greitai išlindo iš maišo: paaiškėjo, kad paskolas pasiėmę asmenys negali jų gražinti. Tęsinys. Vertybinių popierių, susietų su antrine JAV būsto paskolų rinką, turėtojai suprato, kad jų turimi vertybiniai popieriai yra beverčiai (paskolos negali būti gražintos). Rinkoje kyla panika – bankai nebenori skolinti pinigų nei vienas kitam, nei verslui. Pradeda trūkti pinigų. Investuotojai išsigąsta, puola paniškai pardavinėti turimas akcijas, dėl ko pradeda kristi pasaulio biržų indeksai. Centrinių bankų veiksmai. Pasaulio šalių centriniai bankai (Europos centrinis bankas (ECB), Federalinis rezervų fondas (Fed) ir kt.) į rinkas “išmeta” (t.y. paskolina) daugiau pinigų. Pavyzdžiui, ECB 2007 m. gruodžio 18-ą paskelbia, kad paskolins 348,67 mlrd. eurų. Federalinis rezervų fondas sausio 30-ą dieną sumažina bazinę palūkanų normą (atpigina skolinimąsi) iki 3%. Europos centrinis bankas nekeičia bazinės palūkanų normos (4%), nes stengiasi suvaldyti infliaciją euro zonoje. Statistika. “Bloomberg” duomenimis, nuo 2007 m. birželio mėn. pasaulio bankai ir investicinės bendrovės neteko daugiau kaip 130 mlrd. JAV dolerių. Nuostoliai susidarė dėl nurašymų, susijusių su JAV antrine būsto paskolų rinka. Didžiausias JAV bankas “Citigroup” praneša, kad nurašo į nuostolius 18 mlrd. JAV dolerių, susijusių su krize JAV antrinėje būsto paskolų rinkoje. Didžiausias pagal turtą bankas Europoje Šveicarijos “UBS” į nuostolius, susijusius su antrine JAV būsto paskolų rinka, nurašė 14 mlrd. JAV dolerių. Vietoj išvadų. Tikėtina, kad rinkose išliks nervingos, kol nepaaiškės antrinės būsto paskolų rinkos krizės padariniai pasaulio ekonomikai. Tačiau akivaizdu, kad krizė vienoje pasaulio pusėje greitai persimeta ir kitur. Jeigu JAV kils rimtų ekonomikos problemų, gali sulėtėti ir pasaulio ekonomikos vystimasis, turint galvoje, kad JAV pagamina apie 20% pasaulio bendrojo vidaus produkto.

Komentarai

Ir tegu, Nyčė jau prieš 150 prakalbo apie "Europos saulėlydį" (turėdamas galvoj Vakarų civilizaciją), o O.Špangleris jau praėjusio amžiaus pradžioje labai taikliai aprašė "Vakarų saulėlydį".

Po truputį degraduojam, t.y. visi vakarai: JAV, V.Europa (ne pagal geografinį suskirstymą). O dar mes norime pasivyti pasmerktuosius pražūčiai :) Būtų juokinga, jei nebūtų graudu :)

O aš optimistas: manau, išsikapstysim ;) Nenukabinkim nosies ;)
Baltijos regionas yra dalis pasaulio ekonomikos, bet, tikiuosi, per daug nenukentės.
Tiesa, akcijos krito...

Komentuoti