Diktatūros pabaiga

Turbūt visi girdime, kas vyksta Baltarusijoje. Beklausant naujienų pranešimų, man pradėjo kirbėti galvoje, kad situacija primena kažką. Ir tikrai – prisiminiau ką. Ir vėlgi, kaip ir straipsnio apie Melą ir dezinformaciją atveju, tai man priminė skaitytas knygas apie Šaltąjį karą arba laikotarpį po jo. Norite pavyzdžių?

1) Yra valstybė A:

  • Kuba, iki 1958 metų
  • Libija, iki 2011 metų
  • Sovietinė Rumunija, iki 1989 metų
    2) Valstybėje A yra vadovas B:
  • Prezidentas Fulgencio Batista
  • Muammar Mohammed Abu Minyar al-Gaddafi, dažniau žinomas kaip Pulkininkas Gaddafi
  • Prezidentas Nicolae Ceaușescu
    3) Valstybėje A veikia stipri saugumo tarnyba C:
  • Buró para Represión de las Actividades Comunistas (BRAC) – pasižymėjo žiaurumu
  • Mukhabarat el-Jamahiriya – pasižymėjo 1988 rugsėjo 21 dieną susprogdinusi lėktuvą virš Škotijos su 259-iais žmonėmis
  • Securitate – pasižymėjo žiaurumu, kankinimais, plačiu informatorių tinklu
    4) Valstybės vadovas B įvedęs valstybėje:
  • Karinę diktatūrą
  • Diktatūrą
  • Komunistinę diktatūrą
    5) Valstybės A pabaiga buvo:
  • Po partizanų sukilimo, vadovaujamo Fidelio Castro
  • Po masinių protestų
  • Po masinių protestų
    6) Valstybės A vadovo B pabaiga buvo:
  • Pabėgo į užsienį
  • Nušautas
  • Nušautas

Kas keisčiausia, visose valstybėse viršuje yra ir daugiau bendrų bruožų:

  • Veikė viena esminė partija
  • Vadovas buvo perrenkamas jau n-tajai kadencijai (tiesa, Fulgencio Batista atveju, jis ėjo tik dvi kadencijas – 1940 – 1944 metais ir 1952 – 1958)
  • Vadovas nuoširdžiai įtikėjęs, kad jis yra nepakeičiamas ir be jo valstybė sužlugs

Tas paskutinis punktas labai svarbus. Kadangi anksčiau ar vėliau vadovs “užknisa” tautą – gi taip negali būti! Vadinasi, reikia kažkaip tai paaiškinti. Tada atsiranda universalus paaiškinimas, jog “į valstybės reikalus kišasi užsienio valstybės”. O pačios akivaizdžiausios priežasties – kad tas pats vadovas jau yra užknisęs valstybės gyventojus – matyti nenorima.

Ir esminis klausimas – kada trys viršutinės valstybės žlugo? Atsakymas, deja, yra paprastas, bet kartu ir žiaurus – kai valstybės vadovas prarado kariuomenės, saugumo tarnybų ir jėgos struktūrų palaikymą. O kai šios trys jėgos struktūros nenori malšinti kilusių protestų – valstybės vadovas keičiasi.

P.S. Manote, klystu? Tada prisiminkite Vengrų sukilimą 1956 metais arba Prahos pavasario įvykius 1968 metais. Deja, šie sukilimai žlugo, kai buvo žiauriai numalšinti jėga. Tiesa, abiem atvejais įsikišo SSRS kariuomenė – ir jos saugumo tarnybos.

Be First to Comment

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *