Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

„Pataikavimas tautai problemų neišspręs ir dirbti nesugebanti Vyriausybė neturėtų tokiais būdais spręsti savo problemų.“ (Andrius Šedžius).

Paaiškinimas, kodėl jis nepritarė nepritarė siūlymui mažinti Seimo nariams parlamentinei veiklai skiriamus pinigus. Jis taip pat pridūrė, kad norintys susimažinti išlaidas gali tai padaryti patys.

Tad, šios savaitės citata susijusi su valstybės biudžetu ir valstybės biudžeto išlaidomis. Na, ir mano komentaras prie jo:

1. Aš irgi nenorėčiau mažinti išlaidų, jeigu vairuočiau 7-os klasės BMW už mokesčių mokėtojų pinigus (ta proga klausimas: spėkite, kokį automobilį, kokios jis klasės, kas tą automobilį apmoka mūsų šios savaitės citatos autoriui). Bent jau seniau tai buvo 7-os klasės BMW už mūsų mokesčius: http://www.balsas.lt/naujiena/253218/a-sedzius-uz-lesas-parlamentinei-veiklai-automobili-nuomojasi-is-tevo-bendroves/rubrika:naujienos-lietuva-politika
2. Jeigu pataikavimas tautai supratamas kaip Seimo narių išlaidų mažinimas, tai aš tokį pataikavimą palaikau. O Jūs ne?
3. “Verslo žinios” rašo, kad numatomas kitų metų biudžeto deficitas bus 5,184 mlrd. Lt (arba 6,21% BVP). Klaikiausia yra tai, kad valstybė numato pasiskolinti APIE 12-A MILIJARDŲ LITŲ. Kadangi trūksta 5,184 mlrd. Lt, tai galbūt būtų gerai šiek tiek trūkstamų pinigų kiekį apmažinti? Kaip manote?
4. Kalbant apie visokias “dirbti nesugebančias Vyriausybes”, kodėl prieš tai buvusi Vyriausybė nesukaupė jokių rezervų ekonominio augimo laikais? Gal kas primins, kokios partijos Vyriausybė tai buvo?
5. Na, bet jeigu ir “dirbti nesugebanti Vyriausybė neturėtų tokiais būdais spręsti savo problemų”, tai gal galėtumėte konkrečiai (t.y. punktas po punkto su skaičiavimais) patarti, kokias būdais turėtų?

Ne automobilių, kuriuos nuomojamės, pavadinimai yra esmė. Ką, garbingo amžiaus parlamentarai negali važinėti saugia mašina? Leiskite mums patiems spręsti, kur leidžiame pinigus! (Algimantas Salamakinas)

“Veidas”, 2009 m. spalio 12 diena, nr. 41

Atsakau į visus sakinius jų eilės tvarka:

1) Taip, tikrai ne pavadinimai. Esmė: automobilių markės nuomos kaina, kuri mokama mokesčių mokėtojų pinigais.

2) Aišku kad gali. Tegul nusiperka už tuos kelis tūkstantėlius iš algos ir važinėja. Tada nebus šnekų apie “nacionalinius turtus” ir retorinių klausimų “ar aš galiu važinėti prasta mašina?”. O kol tamstos yra išlaikomi už mano mokamus mokesčius – ne.

3) Tai kad jau dabar leidžiame. Ir turime visišką (liaudiškai tariant) “bardaką”. Taip ir atsiranda 2000 – 3000 LTL/mėn. mokesčių mokėtojų pinigų už nuomojamus automobilius.

Ši žinutė, deja, ne iš kurios nors partijos rinkimų programos. Tiesiog išgirdau per televiziją vienos partijos atstovo pasisakymą.

Pasisakymo pagrindinė esmė buvo tokia. Lietuvos bankai nenori finansuoti įvairių projektų (t.y. teikti paskolų), todėl Lietuvos ekonominė padėtis blogėja. Žodžiu, dėl (paskutinės/dabartinės) negerovės Lietuvoje kalti  bankai. Jeigu jie viską iš eilės finansuotų (teiktų paskolas) Lietuvos ekonominė padėtis greitai taptų gera. Tad mano pasvarstymai šia tema.

Viena pusė pasakymo yra teisinga. Bankai atsisako teikti paskolas. Tiksliau, ne atsisako, o sugriežtino paskolų teikimo sąlygas. Tad įvairūs projektai nėra vykdomi – trūksta finansavimo. Aišku, tokia padėtis nėra gera.

Bet… Kas čia kalba apie atsisakymą išduoti paskolas?.. Paskolų išdavimo sąlygos yra sugriežtintos, bet paskolos yra išduodamas. Gali kilti klausimas: kodėl? Čia ir yra esmė Jeigu bankai nenori teikti paskolų (ar griežtina jų išdavimo sąlygas), vadinasi jie įžvelgia kažkokią negerovę, dėl kurios paskolų į kairę ir dešinę nedalins. Tad jei jie mato grėsmę, paskolų neišduoda. Paprasta Nepamirškim, kad bankai yra komercinės įmonės ir labdara neužsiima. Jie mielai uždirbtų daugiau pinigų (kaip? Labai paprastai – paskoloms uždėtų dideles palūkanas ir tikėtųsi, kad paskola bus gražinta), bet greičiausiai baimė dėl ekonominės padėties stabdo norą beatodairiškai rizikuoti skolinant pinigus. O prisimenant, kad pasaulyje finansinė krizė, kai baisiai trūksta pinigų, tai bankai ir nenori daug pinigų išleisti. Kam skolinti pinigus dabar, jei dar pačiam jų gali prireikti?.. Žiūrėk – be pinigų liksi, tai po to dar ir bankrutuoti gali…

Ir galiausiai, jei viršuje išdėstytos mintys atrodo klaidingos, pateiksiu paskutinę. Įsivaizduokim situaciją: Jūs turite 1000 litų. Aš ateinu pas jus ir sakau: “Paskolink man tą 1000 litų. Turiu baisiai gerą projektą, reikia pinigų.”. Jūs sakot: “Ne, ne… Nenoriu. Man pačiam pinigų reikia.”. “Nagi, paskolink.”. “Ne. Nebent palūkanas dideles mokėsi, bet ir tai abejotina… Mano pinigai – ką noriu, tą ir darau.”. Na, gal ne visai tiksliai pasakiau, bet mintis tokia: bankų pinigai yra bankų nuosavybė. Jų reikalas kada, ką, kiek ir kam reikia/nori skolinti.

Kaip manot, aš teisus?..

Mano blogo skaitytojai turbūt pastebėjo, kad aš stengiuosi per daug nieko nekritikuoti nepeikti. Kodėl? Aš manau, kad kritikuoti visada yra lengviausia (net ir lietuvių liaudės patarlė sako, kad “krislą svetimoje akyje pastebi, o rasto saviškėje nepastebi”), bet štai pataisyti, kad kritika išnyktų – ne taip paprasta. Taisymas visada sudėtingesnis negu kritikavimas ar klaidų ieškojimas – nesvarbu, ar programavime, ar lietuvių kalboje ir pan.

Būtent todėl stengiuosi nekritikuoti. Bet kartais neiškenčiu ir įterpiu savo ilgą trigrašį, kadangi mano galva būna didelių nesąmonių kartais aplink mus.

Pabandysiu per kelis įrašus aptarti man įstrigusius nelogiškumus partijų rinkimų programose. Arba nelogiškus, keistus, nesąmoningus, neatitinkančius ekonomikos (ar kitos) logikos rinkimų programų punktus. Aišku, aš nei ekonomistas, nei politologas, tiesiog aš žmogas, kuris skaito daug įvariausios spaudos ir literatūros ir turintis nuomonę įvariais klausimais (aišku, kiek ji teisinga – kitas klausimas). Savo nuomonę dažniausiai susidarau paskaitęs įvairių specialistų komentarus man rūpima tema ir pasirinkęs tai, kas man atrodo logiškiausia ir protingiausia (galite vadinti tai “skolinta nuomone”, tiesiog geriau turėti tokią, negu neturėti jokios arba kam vapalioti visiškas nesąmones, kai tam tikrų sričių specialistai parašo savus komentarus – juk jie geriau išmano negu aš).

Kad būtų kiek galima neutraliau – stengsiuos neminėti partijų pavadinimų, o partijų rinkimų programų punktus (šūkius reklamose ir pan.) atpasakoti savais žodžiais.

Tai tiek. Pabandysiu kitomis dienomis paminėti šį tą

P.S. Nepamirškite parašyti savo nuomonės ką manote apie mano kliedesius.

Kaip jau turbūt girdėjote, birželio 30-ą dieną Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą (LR Pilietybės įstatymo pataisas), pagal kurį galima turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie įgijo kitos ES ar NATO valstybės pilietybę.

Delfi pranešimas: http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=17567581 Komentaras dėl priimto įstatymo: http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=17568908

Mano nuomone, tai geras ir reikalingas įstatymas, tik gaila, kad išskiria žmones, kurie gyvena ne NATO/ES valstybėse. Lietuva paprasčiausiai per maža, kad galėtų savo pilietybes atiminėti iš žmonių, kurie išvykę į užsienį ir ten gavę pilietybę. Negražu.

Kita vertus, tai prieštarauja LR Konstitucijai (ir Konstitucinio Teismo išaiškinimui), kuri teigia, jog dviguba  pilietybė gali būti tik labai reta išimtis.

Suprantama, dabar šis įstatymas yra nukeliavęs Prezidentui, kuris jį gali vetuoti ir gražinti tobulinti.

Apibendrinant:  įstatymas geras, reikalingas, tikkad gali susikirsti su Konstitucija. Teisininkai turės išspręsti šį teisinį kazusą.

Turbūt visi studijuojantys žino naujausią Aukštojo mokslo produktą: naujas įstatymas, pagal kurį visiems studijuojantiems, kurie neturi vidurkio 8-i (ir be akademinių skolų), turės mokėti už mokslą. Žodžiu, žavu.

Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje  parašyta, jog švietimo ir mokslo ministras užregistravo Aukštojo mokslo (eilinę) įstatymo pataisą, pagal kurią “gerai” (būtent apie tai, kas yra “gerai” besimokantis studentas ir eina kalba) besimokantis studentas būtų tas, kuris neturi akademinių skolų. Sveikintina.

Tikėsimės,  šį daiktą patvirtins. Tiesa, mano galva yra vienas minusas: jei “gerai” besimokantis yra tas, kuris neturi akademinių skolų, tai, kitaip tariant, susitvarkyk viską ant 5-akų ir nemokėsi už mokslą. Tiesa?

P.S. Ministerijos žinutė: http://www.smm.lt/naujienos/pranesimai.htm?id=2010

Rodos, taip vadinosi Rolando Kazlo per BTV rodyta laida. Gal ne visai tinkamas pavadinimas šiai žinutei, bet vistiek į tą pusę. O noriu parašyti apie reklamą ir tai, kad kuo mažiau žmonių apgaudinėtų.

Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymas  gana aiškiai pasako kada galima/negalima reklamuotis. Citata iš Trečiojo skirsnio 13 straipsnio (aiški ir lakonikška):

13 straipsnis. Reikalavimai reklamai, skleidžiamai kitomis reklamos perteikimo priemonėmis
1. Reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu.
2. Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.

Turbūt sutiksite, kad sunku 1-ą punktą kaip nors neaiškiai suprasti. Tačiau čia prasideda interpretacijos.

Sėdėjau kartą darbe. Suskambėjo mano telefonas. “Nežinomas numeris” (gudručiai).  Atsiliepiau. Skambina iš vienos Lietuvos įmonės (reklama neužsiimsiu). Sako, skambiname iš ten ir ten, “Ar galima jus sutrukdyti?” (atkreipkite dėmesį į šitą frazę ir paskaitykite 1-ą punktą). Tai aš ir klausiu: o kokiu klausimu? Sako, norime pasiūlyti Jums pasiūlyti sutartį (kitaip tariant – reklamuotis). Sakau, nereikia. Tai pašnekėjo ir vėl to paties klausia “Ar galima jus sutrukdyti?“. Sakau: ne.

Kai neturiu ką veikti, mėgstu užsiimti savišvieta. Skaitau ką nors. Įstatymus (man įdomesnius) – taip pat. Gali naudingų ir reikalingų dalykų sužinoti.

Pakomentuojant šią situaciją galiu pasakyti papratai: tokiu paprastu klausimu apeinamas Reklamos įstatymo reikalavimas (gauti sutikimą (manote, kad ne? Jei atsakote teigiamai – jau sutikote))  gauti sutikimą reklamai. Ir reklama prasideda :D

Taigi, dar kartą paskaitykite 13-ą straipsnį ir įsiminkite. Gal pravers