Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

Pirmadienį per CNN pranešė, kad Didžioji Britanija nuo 2012 (pagaliau) nusprendė pakeisti kairės pusės eismą į dešinės pusės eismą. Ten daugiau šnekėjo, bet jau visko nepamenu. Keli mano pamąstymai šia tema.

Sprendimas, aišku, įdomus ir lauktas. Visoje Europoje (išskyrus D. Britaniją, Airiją ir joms priklausančias teritorijas) eismas vyksta dešine kelio puse. Tačiau šiose dvi šalyse eismas vis dar vyksta kaire kelio puse. Tai tikrai sukelia nepatogumų kitų šalių vairuotojams. O ir avaringumas didėja. Tačiau mane labiau domina ekonominė šio reikalo pusė.

Didžiausia problema ta, kad reikės rekonstruoti absoliučią daugumą kelių (geriausiu atveju – kelio ženklus apkeisti). Tad tai bus tikrai dideli pinigai. Įdomiausia ta, kad Didžiosios Britanijos svaras sterlingų yra labai stipri valiuta, tad, jeigu norima, D. Britanijos Vyriausybė gali užtvindyti rinkas svarais sterlingų. Suprantama, dėl to kris jo vertė tarptautinėse rinkose.

Tačiau yra kita reikalo pusė. Bėda ta, kad šiuo metu Didžiosios Britanijos ekonomika išgyvena ne per geriausius laikus, tad šis eismo pakeitimo į kitą pusę planas (sudėtinė Ekonomikos skatinimo plano dalis) padės stimuliuoti D. Britanijos ekonomiką – tiksliau, jos statybų sektorių. Per statybų sektorių turėtų atsigauti ir kiti sektoriai – ypač mažmeninės prekybos. Įdomus sprendimas

Kita reikalo pusė – bus labai bjauru, kai reikės pakeisti automobilių vairus iš dešinės pusės į kairę pusę. Tiesa, yra ir šios problemos sprendimas – kadangi vairus permontuoti per brangu, tai galima pakeisti automobilį su vairu kairėje – tam D. Britanijos vyriausybė skirs po 2000 svarų sterlingų kiekvienam automobilio, su dešinėje pusėje esančiu vairu, vairuotojui. O likę automobiliai, su vairu dešinėje, bus išvežami į Airiją ir Japoniją. O jeigu nenori pirktis naujo automobilio – gali permontuoti vairą iš vienos į kitą pusę (čia jau dovanų iš Vyriausybės nebus). Privalumas: bus skatinama automobilių remonto rinka, taip pat vietos automobilių gamintojai (pvz. Rover; kaip tai patiks Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Konkurencijos tarnybai – jau kitas klausimas).

Tik man nepatinka viena dalis: įdomu, kaip toks kiekis Didžiosios Britanijos svarų sterlingų paveiks D. Britanijos svaro sterlingo kursą?..

Šeštadienį pirkau maisto prekes viename prekybos centre. Jis yra šalia mano studijų vietos.

Pirkau nedaug maisto (du kilogramus obuolių, jogurto, marinuotų agurkų, traškučių (nusprendžiau pabandyti austrišką traškučių versiją; komentaras: tokie patys kaip Lietuvoje )), tad iš viso viskas kainavo 7,45 EUR. Mokėjau lietuviška (paryškinau, kadangi kai kuriose Austrijos parduotuvėse nepriima užsienietiškų bankų kortelių) Maestro banko kortele. Deja, kažkas atsitiko. Įkišau kortelę, suvedžiau PIN kodą. Išmetė kažkokį klaidos kodą. Pardavėjos irgi nežinojo ką jis reiškia. Na, žodžiu, kortele nesumokėjau. Tad teko mokėti grynais.

Einant namo parduotuvės man kilo klausimas: negi mano kortelė bloga ar užblokuota? Seniau tam pačiame prekybos centre atsiskaitinėjau ta pačia kortele ir problemų nebuvo. Tai kodėl dabar neveikia? Juk pas mane ne visai paprasta banko kortelė – Maestro. Rimtas daiktas

Tad grįžęs į bendrabutį prisijungiau prie savo lietuviško internetinio banko, norėdamas pasižiūrėti, gal mano kortelė užblokuota. Nugi ne. Kortelė neblokuota. Pasižiūrėjau į rezervuotus pinigus – tikrai, pinigai už mano pirkinius rezervuoti. Ką gaunam? Vadinasi, sumokėjau už tas pačias prekes du kartus. Apmaudu.

Grįžau atgal į tą patį prekybos centrą. Vokiškai paprašiau parduotuvės direktoriaus. Kaip supratau (vokiškai aiškino) – jo nebuvo. Tad paaiškinau problemą pardavėjai. Jos tarpusavyje pasitarė. Ir… Be ginčų gražino mano pinigus. Nereikėjo jokių skundų ar prašymų pildyti.

Sutikit – šaunu.

O kaip būtų Lietuvoje?..

Hanzabankas pakeitė pavadinimą į Swedbank. Apie tai trimituoja visur dabar – kad klientų panikos nebūtų. Sveikinu su vardo pakeitimu

Tačiau turiu ir pastabų. Ar čia man su aritmetika kažkas negerai, bet po Hanza fondų fondo 100 “Fondo praėjusio mėnesio ataskaita (PDF)” slepiasi dokumentas su 2008 m. birželio 30 dienos data. Aš puikiai suprantu, kad vardo keitimas yra rimtas daiktas – pakeisti iškabas, visus blankus ir t.t. ir pan. Yra ką veikti. Tačiau galima būtų ir įdėti ataskaitą apie fondo dabartinę padėtį. Kažkaip graudžiai atrodo, kai yra trijų mėnesių senumo ataskaita Hanza.NETe Mielieji, dėkit naują – yra besidominčių žmonių.

Aišku, toje ataskaitoje nekas bus parašyta – kritę dabar viskas, tačiau man, kaip investuotojui, įdomu kas su mano pinigais daros. Ir dar įdomesnė yra fondo valdytojo nuomonė apie padėtį finansų rinkoje. Juk kažkuo reikia remtis, priimant sprendimą, ar investuoti į fondą?

Greičiau.

Jeigu laimė ne piniguose, tai atiduokite juos kaimynams. Ž. Renaras.

Pamąstymui

Kiekvieną dieną stebiu besikeičiančius investicinių fondų vienetų kursus ir pastebėjau vieną dalyką – jei paskutiniu metu gana stabiliai kyla, ko jau senokai nebuvo.

Pvz. SEB NVS akcijų fondas vakar buvo pakilęs iš duobės - viršijo metų pradžioje pasiektą lygį. Tai gerai. Galbūt prie to prisidėjo Rusijos politinė padėtis - išrinktas naujas prezidentas, ministras pirmininkas, tad yra aiškumo šalies vidaus, užsienio ir ekonomikos politikoje. Bet po tokio kilimo laikas būtų investuotojams atsiimti pelnus – manau, šią savaitę SEB NVS pakristi turėtų.

Bet šiaip duobė gana didelė yra dabar akcijų rinkose - įdomu ar  greitai iš šitos duobės išlipsim?

Prieš kelias dienas skaičiau, kad LR Vyriausybė atrado pinigų. Biudžeto perskirstymas ar kažkas tokio

Kad ir kaip ten būtų, remiantis Vyriausybės nutarimu (numerio nepamenu) kiekvienam studentui (jeigu jis neturi skolų), šį mėnesį bus pervesta maždaug 125 LTL. Kitaip tariant, stipendija + 125 litai. Gėris.

Tad, jei turite savo banko sąskaitą, laukite pinigų.

Man tai kvepia artėjančiais rinkimais. Pvz. pagal statistiką kas penktas Kauno gyventojas yra studentas, tad artėjančių rinkimų proga galima pasišvaistyti pinigais. Balsų reikia

Tiek gerų naujienų

Naršiau po Hanza banko tinklapį internete ir radau tokią programą “ZOOM”. Nesigilinant į visas ypatybes, ZOOM savo tinklapiuose turi neblogą aprašymą, susijusį su akcijomis, obligacijomis, investiciniais fondais ir t.t. Paprastais žodžiais paaiškinta, kas tai per daiktas ir su kuo jis valgomas.

Štai čia: http://www.zoom.lt/lt/pages/investavimo_pradmenys 

Nueini į kavinę su draugu (-e). Užsisakai ko nors. Paprašai sąskaitos. Gauni dviems žmonėms vieną sąskaitą. Tai klausimas: iš kur tokia nesąmonė?

Kodėl aš turiu skaičiuotis, po kiek pas moka už užsisakytus skanėstus? Kodėl niekaip neįmanoma (bent jau Lietuvoje) pateikti kiekvienam žmogui atskiros sąskaitos? Iš kur čia paimta tokia nesąmonė?

Mane nuoširdžiai stebina tokie dalykai. Kur tai matyta (na, be Lietuvos) kad vienam staliukui pateikiama viena sąskaita? Absurdas.

P.S. Pakomentuote prašau.

Rodos, Radži klausė to savo dainoje – nesu tikras, nežiūriu visokių pseudo-realybės šou. Tačiau ši žinutė ne apie tai. Ji bus apie veiksmus, kurių (ne)reikia imtis dabar, jei pinigai jau investuoti.

Skaityti toliau…

Paskutiniu metu žodis “stagfliacija” darosi populiarus. Šiui metu padėtis rinkose nėra gera, aptarinėjamos visokios recesijos ir kitokios negerovės. Ir išlindo žodelis “stagfliacija”.

Stagfliacija ekonomikoje yra situacija, kai yra aukštas nedarbo lygis, didelė infliacija, lėtas ekonomikos augimas. Žodžiu, visos negerovės vienoje vietoje.

Toks atvejis buvo prieš du tris dešimtmečius, kai stipriai pakilo naftos kainos – to pasekoje šoktelėjo infliacija ir nedarbo lygis. Negerai, žodžiu