Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

Mano draugas paklausė manęs apie tai, kaip įmonė gali pasiskolinti pinigų (klausimas buvo ne visai toks, bet galiausiai priėjome prie to). Gal kam pravers mano samprotavimai

Įsivaizduokime situaciją. Turime didelę (arba nelabai) įmonę ir jai staigiai prireikė pasiskolinti/gauti vieną kitą milijardą eurų/litų/dolerių ir pan. (valiutą pasirinkti pagal skonį). Kaip ji tai gali padaryti? Galimi variantai:

1. Kreiptis į bankus ir melstis, kad jie paskolintų tuos reikalingus milijardus. Turbūt akivaizdžiausias ir pirmas į galvą šovęs variantas. Bėda ta, kad didelę sumą pinigų ne taip paprasta pasiskolinti: ne visi bankai turi tiek laisvų pinigų (gali paskolą teikti keli bankai, bet vistiek ne taip paprasta) ar didelį norą skolinti juos. Atsižvelgiant į tai, kad dabar bankai IŠVIS nenori skolinti pinigėlių, tad gali būti ir techninio pobūdžio problema – neduosim . Aišku, ir palūkanos bus Kokios – priklauso nuo padėties rinkoje, banko politikos ir t.t. ir pan.
2. Išleisti obligacijas. Populiarus sprendimas Europoje. Praktiškai tai yra ta pati paskola, tik skolintojais gali būti bet kas pasaulyje – nusiperki obligaciją ir tau kažkas skolingas Privalumas yra tas, kad pasiskolinti galima pigiau negu iš banko. Minusai: investuotojams gali kilti klausimas, kodėl mūsų įmonė išleidžia obligacijas, o ne skolinas iš banko (gal įmonės padėtis tokia, kad bankai jau nenori skolinti???). Kitas niuansas: didėja įmonės skola – įmonė tampa labiau prasiskolinusia, kas gali nepatikti įmonės esamiems/busimiems akcininkams. Ir galiausiai: ne taip paprasta išplatinti obligacijas už vieną kitą milijardą
3. Išleisti naujų akcijų ir taip pritraukti naujo kapitalo. Populiaru anglosaksiškose šalyse – JAV ir D. Britanijoje. Esmė paprasta: įmonė parduoda naujai išleistas akcijas investuotojams, o už gautus pinigus vykdo sau reikalingus projektus. Privalumas tas, kad taip galima pritraukti kapitalo (jei pavyksta išplatinti akcijas), o įmonės skolos nedidėja. Minusas: į įmonę įtraukiami nauji akcininkai, kurie turi tokį patį balsą kaip ir senieji, ko ne visad nori įmonės vadovybė

Taip kad reikia pagalvoti, kuris sprendimas yra geriausias ir Jums tinkamiausias

Nušliaužiau eilinį kartą į SEB tinklapius. Ten toks įdomus įrašas kyburiuoja, kad SEBas platins naujas obligacijas, susietas su JAV dolerio ir euro kursu (http://www.seb.lt/lt/wcp/templates/sebarticle.cfmc.asp?DUID=DUID_0F38051051709A9DC12574650027E115&xsl=lt/sebarticle.xsl&sitekey=seb.lt). Sudomino.

Birželio 11 dieną, 10:52 Bloomberg tinklalapyje tvirtino, kad JAV dolerio ir euro santykis yra 1,5494. Daug… O tame SEBo pranešime rašoma, kad visas uždirbtas pelnas priklausys nuo kurso svyravimų. Įdomu. Ir taip žadėjau kažką su doleriu-euru daryti, tai reikės plačiau pasidomėti, kas ir kaip čia yra.

Platina nuo 16-os dienos, tai iki to laiko reikės susižinoti. Gal kokį prospektą el. paštu atsiųs?

Laukiam laukiam, oi mes emisijos laukiam :D

Žadėtieji mano pamąstymai, kur čia investavus pinigus.

Pagrindiniai žaidėjai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra du: JAV Federalinis rezervų fondas – FED (Centrinio banko atitikmuo, nors, jei tiksliau – tai 12-os centrinių bankų sistema) ir Europos centrinis bankas – ECB. Manau, kad jų sprendimai labai stipriai įtakos akcijų rinkas. Kodėl? Kiekvienu atveju galimi du scenarijai (bent jau mano akimis). Kiekvieną iš jų pabandysiu trumpai aptarti.

FED atveju:

1. FED dar labiau sumažina bazines palūkanų normas. Kitaip tariant: doleris dar labiau krenta. Kita vertus, nereikia pamiršti, jog FED siunčia signalus, jog daugiau bazinių palūkanų normų nemažins. Na, 2 proc. – nedaug. Tai net žemiau, negu infliacija JAV (jei gerai pamenu – 2,5 proc., bet nesu tuo tikras). Žodžiu, mažai. Krentantis JAV doleris dar daugiau žmonių pritrauks į žaliavų rinkas – tad akcijų rinkos neatsigaus.
2. FED padidina palūkanų normas – doleris kyla. Dėl to krenta žaliavų kainos (arba jų išraiška JAV doleriais). Padidinti, aišku, galima, bet problema ta, kad JAV reikia daugiau pinigų, kad ekonomika atsigautų.

Apibendrinant: nemanau, kad nors vienas scenarijus dabar realus. Tad, palūkanų normos nebus keičiamos (bent jau artimiausiu metu).

ECB:

1. Palūkanų normų didinimas. Šiuo metu Euro zonoje infliacija yra 3,2 proc., ECB užsibrėžtą tikslą (2 proc.) viršija. Palūkanų norma – 3,5 proc. Jeigu bus bijoma infliacijos, palūkanų norma bus padidinta, ko pasakoje euras pakils.
2. Palūkanų normų mažinimas. Nemanau, kad realus punktas dabar – infliacija viršija ECB ribą, tad mažinti ją būtų pavojinga. Aišku, euras krenta.

Apibendrinant: manau, kad ECB gali tik pakelti palūkanų normas.

Tačiau visa tai tėra tik teoriniai pasvarstymai. ECB labiau žiūri kainų stabilumo (kitaip tariant – mažos infliacijos, tad aukštų palūkanų normų), FED – ekonomikos augimo (mažos palūkanų normos, aukštesnė infliacija). Kas yra geriau?

Tiesa, jei nekilnojamojo turto krizė užsitęs ir/arba Europos ekonomika pradės lėtėti, neaišku, kaip viskas bus. Lėtėjant ekonomikai, žinoma, reikia sumažinti palūkanų normas (padėti verslui), bet Euro zonoje didelė infliacija. Sunkus pasirinkimas.

Pašnekam rimtai. Kaip reikėtų suprasti tuos viršuje išvardintus po du punktus? Tiesiog pasvarstykite, kuris iš jų Jūsų nuomone yra realesnis.

Gerai, vienaip ar kitaip aptarėm centrinių bankų veiksmus. Dabar pašnekėkim apie žaliavas. Šis “naglas” žodis reiškia elementus, iš kurių gaminami kiti produktai: nafta, dujos, metalai, maisto prekės, kakava ir t.t. Priklausomai nuo to, kaip keisis palūkanų normos (nors tai teigti daug intelekto nereikia), tai atsilieps žaliavų rinkoms – kartu ir akcijų.

Problema ta, kad jei akcijų rinkos krenta – sušokama ant žaliavų rinkų. Taip ir spekuliuojama.

Bet grįžkime prie temoje iškelto klausimo (ne, ne – ne to, kur 2 parašyta, o to, kur klausia, kur pinigus investuoti). Paspekuliuoti galima žaliavomis. Sukandus dantis – į akcijų fondus (sukandus dėl to, kad dabar dar svyruos). Obligacijų fondai – irgi auga (nes akcijos krenta).

Na, o aš manau, kad pasidėsiu indėlį ir palauksiu kokį mėnesį ar du

Jeigu kalbama apie obligacijas, visada yra pateikiamas toks (arba panašus) pavyzdys. Kiek duotumėte dabar, 2007 m. gruodžio 16-ą dieną už tokį popieriuką, ant kurio parašyta: “2008-ų metų gruodžio 16-ą dieną aš pasižadu popieriuko pateikėjui sumokėti 100 litų”. Tai atrodytų maždaug taip: po metų Jūs ateinate, duodate man tą popieriuką ir aš sumoku Jums 100 litų. Supaprastinkime gyvenimą: pinigus aš Jums tikrai sumokėsiu po metų (bankroto rizikos nėra), Jums tereikės atnešti minėtąjį popieriuką. Pinigų niekaip kitaip neprarasite. Tad kiek duotumėte šiandien už tokį dokumentą – popieriuką?

Spėju, skaitydami šią žinutę susimastėte, kur čia “šuo pakastas”. Visada panašiuose uždaviniuose būna kokia nors paslėpta mintis, dėl kurios viskas pradeda atrodyti kitaip. Atsakau iš karto: (kiek dabar pamenu) šiame uždavinyje paslėpta mintis yra ta, kad savo 100 litų Jūs gausite tik po metų. Ne dabar, o po metų.

Kiek mokėtumėte už pasižadėjimą po metų išmokėti 100 litų? Galvodami nepamirškite pamąstyti KODĖL tiek mokėtumėte.

P.S. Atsakymas bus antradienį – trečiadienį (kada netingėsiu) Smagaus mastymo

P.P.S. Labai dažnai kartojasi žodis “popieriukas” :/

Klausimas: ką daryti, jei pamačius vertybinių popierių kainas pradeda net skrandį skaudėti? O kai pasižiūri, kiek procentų nukrito šiandien, tai išvis negera?

P.S. Laukiu patarimų

Obligacijos apibrėžiamos kaip skolos vertybiniai popieriai. Į lietuvių kalbą išvertus tai reiškia, kad Jūs paskolinate obligacijų išdavėjui (vadinamąjam emitentui) tam tikrą sumą pinigų. Už šią sumą emitentas prisižada Jums mokėti nustatyto dydžio palūkanas. Paprasta

Obligacijos bus išperkamos – po nustatyto laiko tarpo (metų, trijų metų ir t.t.)  emitentas supirks visas savo išleistas obligacijas.

Obligacijos turi nominalią vertę (tai pinigų suma, kurią Jūs atgausite, kai obligacijos bus išperkamos). Dažnai obligacijos parduodamos pigiau negu jų nominali vertė – tarkime, obligacijos nominali vertė yra 100 litų, o ją siūloma pirkti už 99, 82 lito

Iš obligacijų galima uždirbti dvejopai – iš palūkanų už obligacijas ir/arba obligacijas parduodant anksčiau numatyto išpirkimo laiko.

Paimkime konkrečiai. Turime Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius ISIN kodas LT0000611014.    Jie bus išperkami 2016  vasario 10 dieną.  Tad, tikrai negreit. Metinės palūkanos – 3,75 procento. Tad, kas metus Jūs gautumėte  savo 3,75 procento. Nedaug, bet Vyriausybių vertybiniai popieriai laikomi saugomis investicijomis – rodos, Lietuva bankrutuoti nežada artimiausiu metu?

Dabar tampa populiaru šnekėti apie investavimą – į akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą ir t.t. Norint investuoti dažnai reikia atitikti tam tikrus reikalavimus, keliamus vienai ar kitai investicijų rūšiai.

Jeigu norima įsigyti akcijų, obligacijų arba investicinių fondų vienetų reikia turėti vertybinių popierių sąskaitą. Išimtis gali būti viena – jeigu Jūs įsigyjate Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcijų, kurios gali būti “nematerialios”. Šnekant paprastai, tai reiškia, jog šios akcijos bus popieriaus lapai – su vandens ženklais ir kitais apsaugos būdais. Suradau pavyzdį tokios akcijos: http://www.oldstockresearch.com/images/L_stock1.jpg

Visais kitais atvejais vertybiniai popieriai saugomi “nematerialūs”. Tai reiškia, jog jie būna “elektroninės formos”. Į lietuvių kalbą išvertus – paprasčiausia eilutė elektroninėje sąskaitoje, kuri saugoma finansų maklerio įmonėje. Atrodo labai panašiai į valiutinės sąskaitos įrašą, tik čia vietoje pinigų rodomas Jums priklausantis vertybinių popierių kiekis.

Vertybinių popierių sąskaita – tai tokia sąskaitų rūšis, kurioje saugomi ne pinigai, o turimi vertybiniai popieriai – jų įrašai, rodantys, kad asmeniui priklauso kokios nors įmonės akcijų tam tikras kiekis. Vertybinių popierių sąskaita turi numerį – skaičių kombinaciją.

Norint atsidaryti tokią sąskaitą reikalinga paprasta banko sąskaita (kurioje saugomi pinigai) – jei neturite, teks atsidaryti, paso ir, jei Jūs vedęs/ištekėjusi, sutuoktinio sutikimo. Nukeliaujate į savo banką (ar finansų maklerio įmonę), kurioje Jums atidaro vertybinių popierių sąskaitą. Tik LR Vertybinių popierių komisijos sertifikuotos įmonės gali atidaryti vertybinių popierių sąskaitas. Už vertybinių popierių sąskaitos aptarnavimą yra imamas mokestis – tam tikras procentas, nuo sąskaitoje esančių vertybinių popierių vertės. Kiek teko susidurti, tai ketvirtinis mokestis (mokamas kas 3 mėnesius) – tiesiog tam tikra suma nuskaičiuojama nuo Jūsų turimos valiutinės banko sąskaitos. Kiekviename banke/finansų maklerio įstaigoje tai skirtingas dydis.
“Hansabanko” įkainius galite peržiūrėti čia: http://www.hansa.lt/ikainiai148_219.html

“SEB Vilniaus banko”: http://www.seb.lt/pdf/lt/VP_operaciju_ikainiai.pdf (PDF failas)