Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

Kilo nedidelė įdėja. Galėtų Vyriausybė įvesti kokį simbolinį (tarkim, 5 LTL/mėn.) mokestį už turimą automobilį. Klausimas: kam? Gal taip sumažintume priregistruotų, bet nevažiuojančių automobilių skaičių. Per juos prisiparkuoti darosi neįmanoma – automobiliai nevažiuoja, o vietą užima.

Sutikit: 5 LTL/mėn. yra nedidelis mokestis (maždaug 1,5 litro kuro). Tad, jei turite automobilį, važinėjate, perkate degalus, mokate už automobilio draudimą – toks mokestis didelės žalos nepridarys. Per metus būtų 60 LTL už automobilį.

Kadangi pagal statistiką automobilį turi maždaug kas antras Lietuvos gyventojas, tad būtų apie 1,5 mln. automobilių. Tad per metus už automobilius surinktume 1,5 mln. * 60 =  90 mln. litų O už juos būtų galima labiau valyti miestų gatves

Vakar vienas mano draugas pasakė, kad jis skaitė internete, jog yra pasiūlymas apmokestinti palūkanas, mokamas už indėlius. Tad, kelios mano mintys apie tai.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, palūkanos už indėlius yra priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų, tad mokėti mokesčius už gautas palūkanas nereikia. Man tai net labai patinka

Tačiau palūkanų už indėlius apmokestinimas nėra jau tokia didelė egzotika, kaip gali atrodyti. Pavyzdžiui, Austrijoje taip pat yra apmokestinamos palūkanos už indėlius (tiksliai nepamenu, bet ar 20 ar 25 proc. tarifu). Tas apmokestinamas atrodo labai paprastai: pasidedi indėlį, gauni palūkanas, o nuo palūkanų automatiškai yra nuskaičiuojamas tam tikras procentas. Paprasta ir efektyvu

Tačiau nemanau, kad Lietuvoje tai būtų taip naudinga, kadangi šiuo mokesčiu siūloma pakeisti PVM padidinimą iki 21 proc. Abejoju, kad būtų surinktos tokios didelės sumos. Tad, įvesti šio mokesčio nereikėtų.

Lietuvoje (vėl) kartą šnekame apie Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) keitimą. Metų pradžioje PVM buvo padidintas iki 19 proc., dabar norima jį padidinti iki 21 proc. Tad, kas yra Pridėtinės vertės mokestis (PVM)?
Paprastai šnekant, tai yra mokestis, kuris sumokamas vartotojo už tai, kad jis/ji perka prekes ar paslaugas. Tad dėl to šis mokestis kartais yra vadinamas vartotojo mokesčiu. Suprantama, dėl šio mokesčio/antkainio prekės ir paslaugos šiek tiek pabrangsta. Na, bet apie tai esu kažkada rašęs. Ši žinutė yra apie kitą PVM aspektą.
Lietuvos viešojoje erdvėje perskaičiau įdomią citatą, kad “pridėtinės vertės mokestis neįtakoja vartojimo”. Hm… Pasidarė įdomu, kaip čia taip yra. Pamąstykime kartu.
Jeigu prekė kainuoja 100 litų (kitaip tariant – 119 proc. prekės kainos, kurią sudaro 84,03 LTL už prekę ir 15,97 LTL – PVM), tad PVM pakėlus iki 21 proc., ta pati prekė jau kainuos 101,68 LTL (t.y. 84,03 LTL už prekę ir 17,65 LTL – PVM). Tad, prekės galutinė kaina padidėjo 1,68 LTL.
Taigi, už tą pačią prekę teks sumokėti daugiau. Dabar kitas klausimas (vėlgi pamąstymui): kas sumokės tuos papildomus 1,68 LTL. Turime du variantus:

Vartotojas. Kitaip tariant – asmuo, kuris perka prekę. Tad, jisai turės išleisti daugiau pinigų prekėms ir/arba paslaugos, iš ko seka, kad jam liks mažiau pinigų. Tad, jis negalės nusipirkti daugiau prekių/paslaugų ir privalės taupyti. Išvada: PVM (iš vartotojo pusės) įtakoja vartojimą – vartotojas mažiau perka/vartoja, nes turi mažiau pinigų.

Gamintojas. Kitaip tariant – asmuo (juridinis, fizinis etc.), kuris parduoda prekę/paslaugą. Tai pasireikš tuo, kad šis asmuo turės kažkur taupyti (pvz. sumažinti atlyginimus darbuotojams, sumažinti išlaidas kanceliarinėms prekėms etc.). Išvada: PVM (iš gamintojo pusės) įtakoja vartojimą – gamintojas mažiau perka/vartoja, nes turi mažiau pinigų.

Taigi, apsvarsčius viską – palieku spręsti skaitytojams, ar PVM įtakoja vartojimą.

(Eilinį kartą) naršiau LR Vyriausybės tinklalapį ir viršuje tokią gražią žinutę radau, kad yra paruoštas PDF’as, kuriame surašyti kai kurie mokesčių įstatymų pasikeitimai. Jis gyvena čia: http://www.lrv.lt/v_laikina/Mokesciu%20pasikeitimai.pdf

Gaila, tačiau neradau, kad šiame dokumente būtų parašyta, kaip apmokestinami dividentai. Gaila.

Tokį dokumentą reikėjo anksčiau paplatinti – mažiau samyšio būtų buvę

17 straipsnis. Informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai

1. Finansų įstaigos, atliekančios piniginę operaciją, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą piniginę operaciją pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos su grynaisiais pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su grynaisiais pinigais suma viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys, piniginės operacijos suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės operacijos atlikimo būdas, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija.

<…..>

4. Šio straipsnio 1–3 dalyse nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=313407&p_query=&p_tr2=

Kitaip tariant: jeigu pervedinėsite arba gausite didesnes negu 15 000 eurų sumas (nors, kaip supratau, net jei ir 15 000 eurų sumos nesiekia, bet finansinės operacijos pasirodys įtartinos) – apie šias sumeles bus informuota FNTT. Nereikia bijoti – jeigu pinigai legaliai gauti, nieko blogo Jums neatsitiks

Šiandien nuėjau į Valstybinę mokesčių inspekciją deklaruoti 2008-ais metais uždirbtų pajamų (2008-ais dirbau nepilnus metus, tad aš galiu atgauti šiek tiek pinigėlių). Deklaruoti nepavyko – pasakė, kad visi juridiniai asmenys duomenis apie darbuotojus turi pateikti iki vasario 15-os, tad deklaruoti bus galima tik nuo kovo. Ką padarysi. Bet nors deklaravimo internetu sutartį pasirašiau (gavau gražią kortelę – galėsiu su ja greičiau deklaruoti pajamas).

Patiko man Inspekcijoje. Viskas gražiai sutvarkyta, tvarkinga. Yra didelis stendas, kuriame surašyta, į kokį pastatą reikia eiti, norint deklaruoti pajamas (pasinaudojau juo ). Dar automobilių aikštelė didelė yra (nesinaudojau – atvažiavau autobusu ).

Patiko aukštas darbuotojų žinių ir profesionalumo lygis. Žinios mokesčių srityje tikrai didelės.  Linkiu visoms valstybinėms (ir kai kurioms privačioms – taip pat) imti pavyzdį iš VMI, kaip reikia dirbti ir aptarnauti klientus. Pačiai mokesčių inspekcijai linkiu ir toliau sėkmingai dirbti ir neužmigti ant laurų.

Dar ir šio to VMI užklausiau:

• Jeigu turiu/turėjau banko sąskaitą užsienyje, man ją reikia deklaruoti. Šitą žinojau. Paklausiau, ar nereikia kas metus ateidinėti ir vis deklaruoti, kad ją dar turi (ką gali žinoti – gal reikia). Atsakė: ne. Parašai, kad turi sąskaitą. Jei uždarai – parašai, kad uždarai. Viskas.
• Kitas klausimas buvo apie indėlius užsienyje. Jei turiu užsienio banko sąskaitoje indėlį ir gaunu už jį palūkanas. Ar nereikia už palūkanas mokėti mokesčių Lietuvoje? Atsakė: jeigu užsienio valstybėje nėra palūkanų apmokestinimo (jei yra – susimokat užsieny), tada Lietuvoje nereikės mokėti už juos mokesčių. Tiesa, mane domino tik ES valstybės.
• Įdomus niuansas. Jeigu per metus už indėlius (nesvarbu, laikomas Lietuvoje ir/arba užsienyje (kaip supratau – kalba eina apie palūkanų sumą)) gavote daugiau kaip 2000 LTL palūkanų, privalote deklaruoti pajamas. Va taip Tiesa, mokesčių jokių nebus – tereikia tik deklaruoti.
• Dar pasitikslinau, kokių dokumentų reikia, norint įrodyti, kad sumokėjai už mokslą (gali atgauti dalį įmokos). Universitetas kažką išduoda – tiks. Tiesa, tą dokumentą reikia saugoti 10 metų.

Rodos, tiek Rimta įstaiga, rimtai dirba

Pagalvojau, kad verta būtų surašyti visus pagrindinius mokesčių įstatymų pakeitimus, kad užmetus akį būtų daug maž aišku, kas ir kaip pakeista.

Taigi, pradedam:

• Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – 19 proc. (seniau buvo 18 proc.). Naikinamos absoliuti dauguma lengvatų, liks tik lengvata šildymui (tik iki rugsėjo), vaistams, knygoms – iki birželio pabaigos.
• Pelno mokestis – 20 proc. Seniau buvo 15 proc.
• Padidintas akcizas alkoholiui – nuo 3840 LTL iki 4416 LTL. Buvau šiandien parduotuvėje – degtinės butelis kaip kainavo apie 17 LTL, taip toliau ir kainuoja 17 LTL; alaus kainos, rodos, irgi tos pačios.
• Cigaretės pabrango 0,95 LTL, nuo dar rugsėjo – 1,24 LTL. Aš nerūkau – neaktualu
• Padidinti akcizai degalams (dyzelinui – 1140 LTL už 1000 litrų, bešviniam benzinui – 1500 LTL už 1000 litrų, turinčiam švino – 2000 LTL už 1000 litrų, o dujoms – 1050 LTL 1000 kg). Litras benzino pabrango maždaug 44 centais, dyzelinas – apie 22 centus, o dujos – maždaug 40 centų už litrą. Vakar Panevėžy mačiau, kaip degalinės darbuotojas naujas degalų kainas nustatinėjo. Panašiai ir pabrango tikrovėje.
• Gyventojų pajamų mokestis bus 15 proc., tačiau dar prisideda 6 proc. Privalomojo sveikatos draudimo mokestis, tad iš viso gausis 21 proc.
• Gaunančiųjų autorinius atlyginimus apmokestinimo taip iki galo ir nesupratau. Jie mokės 15 proc. + Privalomoje sveikatos draudimo mokestį (6 arba 9 proc. ar kažkas panašaus – nesupratau) + dar 6 proc.???? Dėl šio punkto abejoju – nepasitikėkit iki galo.
• Gaunami dividendai bus apmokestinami 20 proc. tarifu (seniau buvo 15 proc.). Gaila kad padidino.

Čia svarbiausi. Dar pakeistas Neapmokestinamas pajamų dydis (pasirodė labai sudėtinga skaičiavimo tvarka), kažkaip keičiamas apmokestinimas tu žmonių, kurie taupė ir/arba gavo išmokas pagal gyvybės draudimo sutartis (tiesa, šio punkto iki galo irgi nesupratau – ar keičiama įmokų lengvatos tvarka (vėliau galima susigražinti pajamas) ar dar kas (antras pakeitimas, kurio iki galo nesupratau)) ir dar daugiau pakeitimų

Gaunantys autorinius atlyginimus – reikėtų keliauti į Mokesčių inspekcijos tinklalapius ir ten ieškoti

Eilinį kartą skaičiau Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tinklalapius. Šįkart ieškojau informacijos apie Gyventojų turto/pajamų deklaravimą.

Nukeliavau iki http://www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=1011236 Čia yra toks punktas:

“8. Vertybinius popierius — jeigu jų bendra vertė didesnė kaip 2000 litų”.

Puiku. Apačioje dar prierašas:

“Gautas pajamas pagal Lietuvos Respublikos turto deklaravimo įstatymą privalo deklaruoti tik gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar piniginę socialinę paramą.”.

Man kilo toks labai gudrus klausimas: jeigu aš turiu vertybinių popierių už 2001 litą, bet nenoriu gauti “teisinės pagalbos ar piniginės socialinės paramos” – ar privalau deklaruoti savo vertybinius popierius? Lyg ir ne.

Dar galbūt kas nors žinote, ar įmanoma iš VMI atgauti šiek tiek pinigų, deklaruojant tas pačias pajamas, jeigu tu nemoki už mokslą, esi studentas, bet dirbi? Galbūt kam nors pavyko?

Turbūt girdėjote (per televiziją, radiją ir pan.), kad paskutinis infliacijos “pasistiebimas” yra 10,8 proc. Gėris, ne? Tikrai ne – bent jau gyventojams. Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, infliacija gali būti ir naudinga – o didelė ypač. Kam? Valstybės biudžetui. Tiesa, čia jau prireiks matematikos.

Lietuvoje galioja 18 proc. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas (gali būti ir lengvatinių PVM, bet čia jau kita šneka). Nesileidžiant į visokias subtilybes – kai perkate daiktą sumokate šį mokestį. Taip, teisingai: nebūtų PVM, prekės atpigtų 18 proc. Bet čia kita šneka – mes ne ofšorinė valstybė

Bet grįžkime prie infliacijos. Esant didelei infliacijai, prekės/paslaugos kainuoja brangiau. Tad tenka išleisti daugiau pinigų. O išleistieji pinigai įvairių mokesčių pavidalu keliauja į valstybės biudžetą. Tačiau, kai kainos didesnės – daugiau į biudžetą ir sumokama

Pavyzdys: šokoladas kainuoja 1 LTL. PVM tarifas: 18 proc. Kitaip tariant, nuo 1 LTL bus sumokėta 18 ct mokesčių į biudžetą.
Šokoladas pabrango iki 1,20 LTL. PVM tarifas tas pats. Tad, nuo 1,20 LTL bus sumokėta jau 21,6 ct į valstybės biudžetą. Tad, 3,6 cento daugiau negu prieš tai.

Kadangi valstybės biudžetas surenka daugiau mokesčių, daugiau gali ir išleisti – viena vertus: gerai. Kita vertus: dažnai tie papildomi pinigai infliacijos nekompensuoja. Negerai galiausiai

Įdomus terminas, tiesa? Taip – skamba keistai. Na, bet visažinis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas jį paaiškina (2 straipsnis, 21-a dalis):
21. Tikslinė teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri yra įtraukta į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą ir atitinka bent du iš šioje dalyje nustatytų kriterijų:

1) šioje teritorijoje pelno arba jam analogiško mokesčio tarifas yra mažesnis kaip 75 procentai Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto tarifo;

2) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje yra įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojantis asmuo;

3) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje vykdoma veikla;

4) kontroliuojamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos valstybės mokesčio administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar mokesčio bazės;

5) šioje teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija;

6) šioje teritorijoje nėra finansinio-administracinio skaidrumo: nevisiškai aiškios pelno arba jam analogiško mokesčio administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų valstybių mokesčių administratoriams.
Kitaip tariant – tai ofšorai Rašiau jau kažkada apie tai. Finansų ministras (2001 m. gruodžio 21-os d. įsakymas Nr. 344) yra patvirtinęs tikslinių teritorijų (taip, su mažais (arba visai jokių) mokesčiais) sąrašą:

Andoros Kunigaikštystė, Angilija, Antigva ir Barbuda, Makao (Aomenas), Aruba, Azorų salos, Bahamų Sandrauga, Bahreino valstybė, Barbadosas, Belizas, Bermudų salos, Brunėjaus Darusalamas, Dominikos Sandrauga, Džersis,Džibučio Respublika, Ekvadoro Respublika, Guernsis, Sarkas, Aldernis, Gibraltaras, Grenada, Gvatemalos Respublika, Honkongas, Jamaika, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kaimanų salos, Kenijos Respublika, Kipro Respublika, Kosta Rikos Respublika, Kuko salos, Kuveito valstybė, Libano Respublika, Liberijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštystė,Maderos salos, Maldyvų Respublika, Maltos Respublika, Maršalo Salų Respublika, Mauricijaus Respublika, Meno sala,Mergelės salos (Britų), Mergelės salos (JAV), Monako Kunigaikštystė, Montserratas, Naujoji Kaledonija, Nauru Respublika, Niue sala, Olandijos Antilai, Panamos Respublika, Samoa, San Marino Respublika, Seišelių Respublika,Sent Pjeras ir Mikelonas, San Kristoferio ir Nevio Federacija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Šv. Elenos sala, Taičio sala, Turkso ir Caicoso salos (Terkso ir Kaikoso salos), Tongos Karalystė, Urugvajaus Rytų Respublika, Vanuatu Respublika, Venesuelos Respublika.

Rodos, Kipro jame jau nėra, bet nesu tikras. Kad ir kaip ten būtų, kaip supratau iš įstatymų, jei kur nors iš šių valstybių parduosite vertybinius popierius, apmokestinimo Lietuvoje išvengti nepavyks…