Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

Skaitau spaudą, žiūriu televiziją, naršau internete, vaikštau prekybos centruose. Tad matau, kaip prekybininkai stengiasi privilioti pirkėjus. Nepamenu, kad 2006 ar 2007 metais prieš Kalėdas būtų siūlomos nuolaidos batams iki 75 proc.

“Totalinis”, “finalinis”, “Kalėdinis” ir pan. išpardavimai darosi mada – reikia žmones priversti leisti pinigus. Deja, tai gana sunku padaryti – lietuviai nėra tikri dėl savo ateities, tad geriau pinigus šiek tiek “prilaiko”. Suprantama, Kalėdos – didelė šventė, tad išlaidos padidėja, tačiau iki Kalėdinės psichozės kuri buvo praeitais metais dar toli – nebus šiais metais tokios

Ekonominė krizė visus prispaudė. Gaila verslininkų – turi jie prekių, bet jų pirkimas sustojęs. “Ką daryt?” (man rodos, Radži taip dainavo). Geras klausimas. Vilioti nuolaidomis ir mažinti kainas.

O kainos Lietuvoje tikrai per didelės. Buvau praeitą šeštadienį drabužių parduotuvėse, žiūrinėjau kainas ant etikečių. Turbūt pastebėjote, kad prie drabužių būna užlipdytos etiketės su to paties drabužio kaina skirtingose šalyse ir skirtingomis valiutomis. Pavyzdys: moteriškas megztukas kainuoja 13 eurų (44,8864 LTL). O litais – 45 litai. Sakot apvalina, kad būtų patogiau? Netikiu.

Taigi, nusuka 12 centų Apmaudu, tikrai apmaudu. Darosi kraupu, kai litas yra mažai įvertintas, o kainas Lietuvoje nustato remiantis principu: KAINA EURAIS * LITO IR EURO KURSAS + DAR ŠIEK TIEK. Taip sakant: atlyginimai lietuviški, o kainos europietiškos. Aš nesakau, kad įvertinus eurą mažiau litų problemos susitvarkytų. Ne. Tiesiogiai skaičiai sumažėtų ties kainomis. Nors psichologiškai geriau.

O ir šiaip kosmosas: tie patys daiktai užsieny pigiau kainuoja. Gal prekintis į užsienį mauti reikia?.. Girdėjau, kad kai kurie taip daro: į Lenkiją važiuoja maisto, drabužių pirktis. Juk Šengeno erdvė – sienos atviros

“Atkurti realias Lietuvos banko funkcijas, kad jis galėtų vykdyti aktyvią valstybės pinigų politiką.”

Iš “Rezoliucijos Dėl neatidėliotinų priemonių stabdant kainų augimą ir infliaciją”. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=323060&p_query=&p_tr2=

Gerai, pajuokavome ir užtenka… Bet daugiau taip nereikia.

P.S. Ta graži formuluotė reiškia, kad litą reikia atsieti nuo euro. Su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis…

Šiandien perskaičiau, kad svaras nuo rugsėjo mėnesio lito atžvilgiu nukrito 8,4 proc. Daug.

Nukeliavau į Lietuvos banko tinklapį. Lietuvos bankas už vieną svarą siūlo 4,6670 lito (2008 m. sausio 2-a). Taaaigi… Pamenu, kai būdavo 5 litai už svarą…

Nu kągi. Kas turėjo svarų – užuojauta.

Tataigi. Uždaviau klausimą apie obligacijas ir atėjo atsakymo laikas O atsakymas yra gana paprastas.

Už 100 litų vertės obligaciją aš šiandien duočiau maždaug 95 litus. Kodėl? Todėl kad padėję į bankątuos 95-is litukus, esant maždaug 5 proc. palūkanų normai, po metų turėtumėte atgauti maždaug 100 litų

P.S. O Jūs kiek statėt?

Jeigu kalbama apie obligacijas, visada yra pateikiamas toks (arba panašus) pavyzdys. Kiek duotumėte dabar, 2007 m. gruodžio 16-ą dieną už tokį popieriuką, ant kurio parašyta: “2008-ų metų gruodžio 16-ą dieną aš pasižadu popieriuko pateikėjui sumokėti 100 litų”. Tai atrodytų maždaug taip: po metų Jūs ateinate, duodate man tą popieriuką ir aš sumoku Jums 100 litų. Supaprastinkime gyvenimą: pinigus aš Jums tikrai sumokėsiu po metų (bankroto rizikos nėra), Jums tereikės atnešti minėtąjį popieriuką. Pinigų niekaip kitaip neprarasite. Tad kiek duotumėte šiandien už tokį dokumentą – popieriuką?

Spėju, skaitydami šią žinutę susimastėte, kur čia “šuo pakastas”. Visada panašiuose uždaviniuose būna kokia nors paslėpta mintis, dėl kurios viskas pradeda atrodyti kitaip. Atsakau iš karto: (kiek dabar pamenu) šiame uždavinyje paslėpta mintis yra ta, kad savo 100 litų Jūs gausite tik po metų. Ne dabar, o po metų.

Kiek mokėtumėte už pasižadėjimą po metų išmokėti 100 litų? Galvodami nepamirškite pamąstyti KODĖL tiek mokėtumėte.

P.S. Atsakymas bus antradienį – trečiadienį (kada netingėsiu) Smagaus mastymo

P.P.S. Labai dažnai kartojasi žodis “popieriukas” :/

Dar vienas baisiai protingas klausimas protingiems žmonėmis: kaip gali privatus žmogus valdyti kelių milijardų litų/eurų/dolerių ir pan. turtą? Na, gal ne tiek valdyti, o sukaupti?..

Vakar su draugu trumpai šnektelėjom apie tai, kam žmogui gali reikėti kelių banko sąskaitų. Grįžęs namo dar šiek tiek pamąsčiau, ir mano apmąstymų rezultatai yra čia. Arba nuomonės gal

Tad, kodėl Jums gali prireikti turėti po sąskaitą skirtinguose bankuose?

1. Neturite ką veikti arba neturite kur dėti pinigų Tokio atvejo neaptarinėsim
2. Jūsų bankas neteikia tam tikrų paslaugų, kurių Jums reikia, tad Jūs atsidarėte banko sąskaitą kitame banke. Gana reali (mano nuomone) situacija. Nors dabar visi bankai Lietuvoje yra supanašėję, tad paslaugas galima gauti panašias visur. Tačiau jei banke A nėra tokios paslaugos, kurios Jums reikia, tai ko netapti dar ir banko B klientu? Kita vertus, psichologinis veiksnys – prisirišimas prie senojo banko – vistiek lieka (spėju, žinote visus pagrindinius savo banko bankomatus mieste ), tad visiškai persikelti į kitą banką negalite/nenorite.
3. Jūs norite papildomai apsidrausti savo indėlius. Juk visi indėliai, esantys banke sumuojasi, o indėliai virš nustatytos ribos nėra draudžiami. Bet, jei Jūs savo indėlius padalinsite į 2 dalis, kitas bankas vėl draus atskirai Jūsų indėlius. Pvz.: turime 70 000 litų. Išskaidykime indėlius į 7 bankus (po 10 000 litų) ir bankų bankroto atveju turėtumėte atgauti visus 70 000 Nerealus scenarijus… Aš jau esu rašęs apie indėlių draudimą.
4. Kitos priežastys. Daugiau nesugalvojau

Parašykite komentaruose, ką manote apie mano pamąstymus šia tema

Straipsnelis skirtas tiems, kurie rūpinasi, kas darosi su Jūsų pinigais indeliuose (laikomuose Lietuvos Respublikos bankuose, užsienio bankų Lietuvos skyriuose, kredito unijose), jei Jūsų bankas/finansinė įstaiga bankrutuoja. Nesigilinant į visus teisinius nuansus:

1) Draudžiami visi (su tam tikromis išimtimis) indėliai, saugomi litais, JAV doleriais, ES šalių valiutomis.

2) Nuo 2007-ų metų sausio 1-os dienos draudžiami indėliai iki 60 000 litų (arba ekivalentas užsienio valiuta). Nuo 2008-ų metų sausio 1-os d. sumos iki 20 000 eurų (arba ekivalentas kita valiuta).

3) Jeigu bankrutavo bankas, nuo 2007-ų metų sausio mėn. Jums bus išmokėta 100 proc. indėlio iki 10 000 litų suma ir 90 proc. indėlio iki 60 000 litų, kuris viršija 10 000 LTL (pvz. jei Jūs pasidėjote į banką 10 001 litą, bankas bankrutavo, tai Jūs atgausite 10 000 + 0,90 lito). Nuo 2008-ų sausio 1-os: 100 proc. iki 3 000 eurų ir 90 proc. sumos iki 20 000 eurų.

4) Jūsų kredito įstaiga už Jūsų laikomus indėlius perveda tam tikrą sumą pinigų (bankai – 0,45 proc. visų draudžiamų indėlių, kredito unijos – 0,2 proc.) į draudimo įmonę, kuri administruoja Indėlių draudimo fondą – iš jo bus išmokamos draudimo lėšos. Lietuvoje tai valstybės įmonė “Indėlių ir investicijų draudimas“.

5) Dažniausiai užduodami klausimai: http://www.idf.lt/indeliud.html

6) Įdomumo dėlei pasiskaičiuokite, kiek pinigėlių atgautumėte: http://www.idf.lt/draudimop.html
7) Tad, jei jūsų kredito įstaiga bankrutuos, turėtumėte atgauti savo lėšas

Yra taupymo būdas. Niekur nedėti jų, o laikyti namuose, po čiužiniu ar banko sąskaitoje, kurioje nemokamos palūkanos. Mano nuomone, tai pateisinama tik tokiu atveju, jei pinigų gali staigiai prireikti. Kitais atvejais (mano nuomone) tai net blogiau negu indėliai – net ir tų varganų palūkanų negauni, o infliacija viską vistiek ėda. Apie tai, kad pinigus iš namų kas nors gali pavogti (tfu tfu tfu), juos kaip nors sunaikinti ir pan. išvis nešneku.
Neblogas sprendimas gali būti  įsigyti kokį nors daiktą (automobilį, šaldytuvą, žemės ir pan.) – jo juk jokia infliacija nesuės. O buityje gali praversti

Kitas reikalas, jei žmogus nepasitiki bankais ir kitomis finansinėmis institucijomis (prisiminkime liūdnai pagarsėjusią bankų griūtį – “Sekundės” laikus). Tada jau kitaip. Bet šiuo atveju, manau, reikėtų pasitikėti šiuolaikiniais bankais – absoliuti dauguma yra stiprių užsienio bankų filialai (SEB, Swedbank, Nordea ir t.t.), tad kritiniu atveju šie bankai galėtų pervesti pinigų į Lietuvą, jei kiltų mokumo problemų. Aišku, jei visi indėlininkai supultų ir pareikalautų gražinti jų indėlius (teisę atgauti indėlį bet kada suteikia LR Civilinis kodeksas), bet koks bankas gali bankrutuoti, nors abejoju, kad taip būtų Lietuvoje. Ir Lietuvos bankas stebi  viską atidžiai. Tad, daugiau pasitikėjimo

Suprantama, galima ir Šveicarijoje savo pinigėlius apgyvendinti (reikės kada parašyti ir man apie Šveicarijos bankus), bet čia jau kita šneka

Turite atliekamą vieną – kitą šimtą litų ir nežinote, kur būtų galima juos investuoti, kad uždirbtumėte daugiau? Keletu žinučių pabandysiu aprašyti populiarius (ir nelabai) investavimo būdus, kad galėtumėte pasirinkti kur būtų galima pasidėti savo pinigėlius, o padėtieji uždirbtų dar daugiau pinigėlių.