Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

Interneto naujienų portaluose yra rašoma, kad į Lietuvą ateina vienas žinomiausių pasaulio banko – Barclay’s (žvilgtelkite kad ir čia). Sveikinu.

Deja, nesuprantu vieno dalyko: ar bus atidaromas banko skyrius Lietuvoje, ar bus įkuriamas banko padalinys Lietuvoje?. Nes, kaip supratau, kalbama apie informacinių technologijų padalinį, bet ne banko skyrių. Ar aš klystu?
Gal kas turite daugiau informacijos šia tema?

Mano Didžiojoje Britanijoje gyvenantis draugas pasiūlė man nupirkti kompiuterinės technikos iš Didžiosios Britanijos. Buvau prieblokštas kainų skirtumo.

Didžiojoje Britanijoje 500 GB išorinis kietasis diskas kainuoja 49,99 GBP (dabartiniu kursu – maždaug 191 LTL). Lietuvoje tas pats kietasis diskas – 309,95 LTL.

Kompiuterinė pelė  – 34,99 GBP (133 LTL) D. Britanijoje. Lietuvoje – 164,95 LTL.

Ir t.t.

Kažkokia nesąmonė. Atlyginimai lietuviški, kainos – europietiškos ir dar sudaromos principu: Kaina vakaruose * valiutos kursai + priedai. Kosmosas.

Metų gale stengiamasi apibendrinti praėjusius metus ir kartu prognozuoti, kokie bus kiti metai. Šiandien surašysiu savo mintis apie (dar) šiuos 2008-us, kitąkart – savo prognozes būsimiems 2009-iems.

Didžiausias 2008-ų metų smūgis pasauliui (mano akimis) yra pasaulyje siautėjanti finansų krizė. Labai gaila, tačiau ši krizė daro įtaką visiems ir viskam. Bankai bijo skolinti, įmonės negauna paskolų, stoja ekonomika. Didžiausia bėda, kad pasaulio bankų skiriami milijardai nepadeda ekonomikoms. Įdomiausia, kad pasakiškai sumažintos pasaulio centrinio bankų palūkanų normos (JAV Federalinis rezervų fondas – 0,25 proc. (jei gerai pamenu), Japonijos centrinis bankas – 0,1 proc., Europos centrinis bankas – 2,5 proc. (rodos), Anglijos bankas – 2 proc.) nelabai padeda – iš Centrinių bankų pasiskolinę komerciniai bankai nenori pinigų perskolinti kitiems.

Lietuvoje svarbūs dalykai buvo trys:

1. Neįvestas euras (man rodos, šiemet tai sužinojome). Reikia euro, oi, kaip reikia… Skaičiau, kad Slovakijoje (joje nuo sausio 1-os įvedamas euras) vien dėl euro įvedimo BVP augs 0,5 proc. daugiau. Praverstų tie papildomi procentai Lietuvai kitąmet…
2. Įstojimas į Šengeno erdvę. Totalus, visiškas ir įvairiapusis gėris. Jokių patikrų prie valstybių sienų (na, nebent pasirodysi įtartinas arba laikinai bus pradėti tikrinti pasai). O dar ir Šveicarija visai nesenai (rodos, lapkritį ar gruodį) įstojo į Šengeno erdvę. Smagu.
3. Pasaulio finansų krizės įtaka Lietuvai. Nesam mes provincija, tad pasaulio finansų neramumai atsikraustė ir pas mus. Didėja nedarbas, šnekos apie krizę mažina žmonių išlaidas (viskam), mažiau sumokama mokesčių į biudžetą.

Kitam kartui surašysiu savo prognozes 2009-iems metams

http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=970323ef-42e4-475a-a051-61df13da340c&open=sec “Verslo klasėje” straipsnis apie tai, kaip Pirmojo pasaulinio karo metu carinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos pajėgos gaudė šnipus – įtarinėjo visus iš eilės ir negailestingai korė.

2 straipsnis.

<…..>

9. Ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą.

5 straipsnis. Asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai
1. Asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu:
1) duomenų subjektas duoda sutikimą;
2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas;
3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis;
4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus;
5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys;
6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.
2. Draudžiama tvarkyti ypatingus asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai:
1) duomenų subjektas duoda sutikimą;
2) toks tvarkymas yra būtinas darbo ar valstybės tarnybos tikslu duomenų valdytojo teisėms ir prievolėms darbo teisės srityje įgyvendinti įstatymų nustatytais atvejais;
3) reikia apsaugoti duomenų subjekto arba kito asmens esminius interesus, kai duomenų subjektas nepajėgia duoti sutikimo dėl fizinės negalios arba yra neveiksnus;
4) asmens duomenis tvarko savo veikloje fondas, asociacija ar kita ne pelno organizacija politiniais, filosofiniais, religiniais ar su profesinėmis sąjungomis susijusiais tikslais, jei tvarkomi asmens duomenys yra susiję tiktai su šios organizacijos nariais arba su asmenimis, kurie nuolat kitaip dalyvauja jos veikloje dėl šios organizacijos siekiamų tikslų. Šie asmens duomenys negali būti teikiami trečiajam asmeniui be duomenų subjekto sutikimo;
5) duomenų subjektas asmens duomenis paskelbė viešai;
6) įstatymų nustatytais atvejais būtina užkirsti kelią nusikalstamoms ar kitoms neteisėtoms veikoms arba būtina jas tirti;
7) jie yra reikalingi bylai nagrinėti teisme.
3. Duomenys apie asmens sveikatą taip pat gali būti tvarkomi šio Įstatymo 10 straipsnyje ir sveikatos sritį reglamentuojančių įstatymų nustatytais tikslais ir tvarka.
4. Asmens duomenis, susijusius su asmens teistumu, nusikalstamomis veikomis ar saugumo priemonėmis, vykdant nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka gali tvarkyti tik valstybės institucija ar įstaiga. Kiti fiziniai ar juridiniai asmenys tokius duomenis gali tvarkyti įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tinkamai įgyvendintos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos priemonės duomenų subjekto teisėtiems interesams apsaugoti. Išsamūs duomenys apie asmenų teistumą gali būti tvarkomi tik Valstybės registrų įstatymo nustatyta tvarka.

21 straipsnis. Duomenų subjekto teisė nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys
1. Duomenų valdytojas šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslu, privalo supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
2. Duomenų subjektas šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti (raštu, žodžiu ar kitokia forma), kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Jei duomenų subjekto nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, duomenų valdytojas privalo nedelsdamas ir nemokamai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus.
3. Duomenų subjektas turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, nenurodydamas nesutikimo motyvų, kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslu. Šiuo atveju duomenų valdytojas privalo nedelsdamas ir nemokamai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus.
4. Duomenų subjekto prašymu duomenų valdytojas privalo pranešti duomenų subjektui apie jo asmens duomenų tvarkymo veiksmų nutraukimą ar atsisakymą nutraukti duomenų tvarkymo veiksmus.

Kitaip tariant, jeigu tai ne koks nors teisminis tyrimas, Jūs turite teisę nepasakoti apie savo (ne)būtą teistumą ir pan. Dar vienas punktas: jautri informacija yra apie šeimą (vedęs, nevedęs kiek/ar turite vaikų ir pan.).

Tai tiek

Atiduokime dar vieną duoklę kylančioms naftos kainoms. Taigi, aptarsime degalus.

Turbūt girdėjote, kad savaitgalį  Kauno vairuotojai surengė akciją – atrakciją. Važiavo per Kauno degalines ir protestuodami prieš kylančias degalų/naftos kainas pylėsi degalų už vieną litą. Taigi, mano komentaras.

Sveikintina, kad yra žmonių, kurie išreiškia savo poziciją – tai vadinama demokratija. Mes gyvename demokratiškoje valstybėje, tad turime teisę reikšti savo nuomonę visais klausimais. Degalų – taip pat. Tik problema ta, kad šiuo metu nafta yra stipriai pabrangus – savo ruožtu ir benzinas/dyzelinas. Tad vien dėl to esame priversti už naftą mokėti daugiau. Galima eiti kur nors į naftos biržas Londone ar Niujorke ir ten protestuoti Realios naudos būtų – gal spekuliantus nafta sutramdytų.

Bet grįžkime į rimtą kelią. AB “Mažeikių nafta” pateikusi įdomų grafiką (pašliaužkite iki vidurio puslapio), kuriame matome, kad didžiąją dalį benzino kainos sudaro PVM – 15 proc. ir akcizai benzinui – 43 proc. Nepurkštaukite: ES reikalavimai. Likusi dalis yra “Mažeikių naftos”. Šioji dalis ir kinta pasaulinėse rinkose. Ir kinta stipriai.  Tad, tai prisideda prie dyzelino kainos.

Turbūt pastebėjote, kad dyzelino kaina yra maždaug 36 ct. didesnė už benzino. Problema ta, kad pagal ES reikalavimus turi būti gaminamas kokybiškas dyzelinis kuras – labai griežti standartai. Kalbant apie dyzeliną yra toks įdomus punktas. Problema tame, kad dyzelinas esant tam tikrai temperatūrai pasidaro klampus (išvertus į lietuvių kalbą: taip, variklis paprasčiausiai neužsives). Klausimas: kokioje temperatūroje? Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, tai būtų žemiau -32, o kai yra šilčiau – dyzelinas turi būti skystas – kad variklis galėtų veikti. Taigi, kad dėtųsi tokie dalykai, dyzelinas turi būti kokybiškas. Kitaip tariant – pagaminti sudėtinga. Ir brangu. Tad tai prisideda prie dyzelino kainos.

Kaip turbūt sutiksite, Lietuvoje būna šaltų žiemų (apie -30). Tik problema ta, kad pagal statistiką -30 žiemą vidutiniškai būna maždaug 3 dienas per metus. Oplia… Atkreipkit dėmesį: dyzelinas -30 atlaiko visus metus, nors tokių dienų būna labai mažai. O tuo kokybiškuoju yra prekiaujama visus metus – t.y. brangesniu.

Tad Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacija ir pasiūlė tokį “fintą”: turėti to kokybiškojo, bet prekiauti ir paprastesniu (t.y. greičiau užšąlančiu, bet pigesniu) dyzelinu. Paprasta.

P.S. Rašant straipsnį atsiverčiau “Verslo žinių” tinklalapį, kur rašo, kad Ūkio ministerija nuo šio rudens leis prekiauti ne tokiu kokybišku dyzelinu, tad šiek tiek kainos (gal) nukris. http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=4db19751-0936-4322-9dfc-e21cc6f2f311&open=sec

Rodos, taip vadinosi Rolando Kazlo per BTV rodyta laida. Gal ne visai tinkamas pavadinimas šiai žinutei, bet vistiek į tą pusę. O noriu parašyti apie reklamą ir tai, kad kuo mažiau žmonių apgaudinėtų.

Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymas  gana aiškiai pasako kada galima/negalima reklamuotis. Citata iš Trečiojo skirsnio 13 straipsnio (aiški ir lakonikška):

13 straipsnis. Reikalavimai reklamai, skleidžiamai kitomis reklamos perteikimo priemonėmis
1. Reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu.
2. Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.

Turbūt sutiksite, kad sunku 1-ą punktą kaip nors neaiškiai suprasti. Tačiau čia prasideda interpretacijos.

Sėdėjau kartą darbe. Suskambėjo mano telefonas. “Nežinomas numeris” (gudručiai).  Atsiliepiau. Skambina iš vienos Lietuvos įmonės (reklama neužsiimsiu). Sako, skambiname iš ten ir ten, “Ar galima jus sutrukdyti?” (atkreipkite dėmesį į šitą frazę ir paskaitykite 1-ą punktą). Tai aš ir klausiu: o kokiu klausimu? Sako, norime pasiūlyti Jums pasiūlyti sutartį (kitaip tariant – reklamuotis). Sakau, nereikia. Tai pašnekėjo ir vėl to paties klausia “Ar galima jus sutrukdyti?“. Sakau: ne.

Kai neturiu ką veikti, mėgstu užsiimti savišvieta. Skaitau ką nors. Įstatymus (man įdomesnius) – taip pat. Gali naudingų ir reikalingų dalykų sužinoti.

Pakomentuojant šią situaciją galiu pasakyti papratai: tokiu paprastu klausimu apeinamas Reklamos įstatymo reikalavimas (gauti sutikimą (manote, kad ne? Jei atsakote teigiamai – jau sutikote))  gauti sutikimą reklamai. Ir reklama prasideda :D

Taigi, dar kartą paskaitykite 13-ą straipsnį ir įsiminkite. Gal pravers

Buvau šiandien mieste. Stovėjau stotelėje. Prie stotelės, kitoje gatvės pusėje yra sankryža su pagrindiniu keliu ir kabo STOP ženklas (nežinantiems – raudonas aštuonkampis su užrašu STOP). Maždaug toks:

Važiuojant pro jį reikia sustoti, tik tada galima važiuoti.

Prie tos sankryžos stovėjo policijos ekipažas.  Važiavo koks 40-50 metų vairuotojas, nesustojo prieš STOP ženklą. Policininkas sustabdė. Žmogus jau renkasi visus mašinos dokumentus, draudimą, išlipo iš automobilio pas policininkus eiti į automobilį protokolo surašyti. O policininkas tiesiog jį paprotino, velnių davė ir paleido.

Teisingai padarė – akivaizdžiai žmogus ne chuliganas, ne iš blogos valios pro tą ženklą pravažiavo.

Žodžiu – geri policininkai buvo

Sakoma, kad kritikuoti yra visada lengva. Teisybė. Bet kai ko aš niekaip nesuprantu.

Ar čia tik man, ar tikrai per televiziją nėra ką žiūrėti? Pasižiūrėjus į TV programą susidaro įspūdis, kad ten vien tik visokie realybės šou, koncertai ir pan. Klausimas: kur geri, verti dėmesio, ne n kartų kartoti filmai? Kur tokios laidos, kurias tikrai verta pasižiūrėti, o ne kaip zombiui žiūrėti į TV ekraną, per daug nesigilinant nei į meninį lygį, nei į kokybę? Sunkiai randu aš tokių.

Tiesa, sekmadieniais žinias per televiziją pasižiūriu – savaitės įvykių apžvalgą. Rimtos laidos, bent jau aš naujienų sužinau. Įdomu pasižiūrėti.

Bet šiaip – tamsus miškas. Gal aš tiesiog per kvailas tai televizijai? Ne į tokį kvailą žiūrovą tie TV kanalai orientuojasi? Galimas daiktas.

Gerai, kad dar internetas yra – prisijungi, nukeliauji kur nors į BBC, CNN arba Bloomberg tinklapius. Bent jau randi ką paskaityti. Gėris.

Buvau šiandien (penktadienį) Kauno automobilių turguje. Tai įspūdis toks: automobilių – yra, pirkėjų – nėra. Kiek pastebėjau, pardavėjai linkę nuleisti kainą – gal pirkimo nėra?

Ir šiaip turgus tuštokas. Šengeno zonos vizos, bankų problemos Kazachstane – pirkėjų mažoka. Arba tai tiesiog šventinė diena, ne visi lekia į automobilių turgų pirkti automobilių. Bet mažai automobilių parduota – ant surašytų kainų nedaug kurios nubrauktos.

Ekonomikos sąstingis?