Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

Prieš metus parašiau keletą prognozių apie tai, kokie gali būti 2009-i metai. Pabandykim įvertinti

http://www.ernestas.info/2008/12/30/mano-ekonomikos-prognozes-2009-iems-metams/ <- jos visos čia

Pradėkim nuo prognozių pasauliui:

1. Na… Vienu momentu taip ir buvo – akcijos pradėjo staigiai brangti, tada atpigo. Tarkim: parašom 0,5 balo.
2. Prie to paties 1-o punkto.
3. http://www.oil-price.net/ <- čia pasižiūrėjau naftos kainą. Ji beveik visada viršijo minėtuosius 50 USD. Tad visiškai nepataikiau. 0 balų.
4. Daugmaž pataikiau. 0,5 balo.

Na, ir Lietuvai:

1. Pasaulis po truputį atsigauna, mes toliau smunkame. 0 balų.
2. Taip ir atsitiko. Tenka daug skolintis. 1 balas.
3. Pasirodo, įtakojo. 0 balų.
4. Pataikiau.  1 balas.
5. O taip… 1 balas.
6. 1 balas.

Nedidelė citata (buvo vietoje išvados):

“Labai tikiuosi, kad visas pasaulis iš šios globalinės finansų krizės padarys rimtas ir toli siekiančias išvadas. Galbūt bus sugriežtinta ir sustiprinta finansų įstaigų kontrolė. Galbūt bus rasta klaidų šiuolaikinėje finansų rinkoje. Kad ir kaip ten būtų – pasidarykime išvadas visi. Tikėkimės, kad ši krizė mums visiems išeis į naudą ir tikimės, kad jos metu ir po jos pasimokysime visi”.

Tinka

Išvada: Iš 9-ių galimų balų gavau: 5-is balus. Hm… Na… Aiškiai reikia mažiau prognozuoti

Pastebėjau vieną gerą krizės privalumą: pradėta “rūpintis” ekologija.
Va, gavau sąskaitą paštu (popieriniu). Ir toje sąskaitoje prierašas: paskaičiuota, kad jei (nemokamai) sąskaitas siunčia paprastu paštu – sunaikinama tiek miško, jei sąskaitas visi gautume elektronine forma – tiek medžių išgyventų.
Nuėjau į drabužių (ar batų – nepamenu) parduotuvę. Seniau maišelį duodavo, dabar reikia pirkti – “rūpinamės ekologija”.
Nuėjau į prekybos centrą – maišiukai ekologiški ir dar rūpinamasi, ar tau tikrai reikia dar vieno maišiuko.
Gražu tiesiog.

P.S. Nemanykit, kad šaipausi – tiesiog 2008-ais metais apie tai galvos niekas nesukdavo. O dabar visi bando sutaupyti, tik tai maskuoja ekologija. Ta ekologija čia paskutinėje vietoje…

Pirmiausia – kas yra bankrotas? Paprastai tariant, tai yra situacija, kai skolos viršija turimą turtą, o skolų grąžinti jau nėra galimybių (papildomai pasiskolinant, užstatant turtą ar dar kaip nors kitaip).

Paklausite: o kodėl bankrotas nėra tada, kai skolos viršija turtą? Ogi labai paprastai – kadangi net ir tokiu atveju gali būti galimybių grąžinti skolą. Tarkim, Jūs turite vieną litą turto, tačiau Jūs man skolingas du litus. Tai ką – jau bankrutavote? Ne.  Tiesiog Jūs turite skolų ir viskas. Gali būti, kad Jūs esate labai laimingas ir eidamas gatve radote vieną litą, tad sudėjus su turimu savo litu jau galėsite man grąžinti skolą.

UAB arba AB bankroto atveju ieškomas visas jų turimas turtas. Yra skolos. Yra turtas. Turtas išparduodamas ir už gautuosius pinigus yra atsiskaitoma su kreiditoriais. Jei kas lieka – atitenka akcininkams.

Kad ir kaip skambiai skambėtų “valstybės bankrotas” – valstybė bankrutuoti negali. Geresnis ir tinkamesnis būtų “valstybės nemokumo” terminas. Tai yra situacija, kai valstybė negali apmokėti savo turimų skolų – ji paprasčiausiai neturi tiek pinigų. Pasitikėjimas tokia valstybe, aišku, stipriai krenta. Jei ji išsikapsto iš ekonominės duobės – ateity vis mažiau investuotojų norės tokiai valstybei skolinti pinigus (“jeigu jau kartą tapo nemoki, tai gali tapti ir dar kartą”).

Paklausite: o ką daryti valstybei, jei ji tapo nemoki? Kitaip tariant – valstybė neturi pinigų apmokėti savo turimoms skoloms. Kad ir kaip paradoksiškai tai skambėtų, tokiai valstybei reikia vėl skolintis. Kodėl? Todėl, kad turimomis pasiskolinotomis lėšomis galėtų padengti savo turimas skolas.

Kas sutinka nemokiai valstybei skolinti? Teisingai: mažai kas Tad čia į pagalbą ateina Tarptautinis valiutos fondas, kuris ir paskolina valstybei reikiamą pinigų sumą. Suprantama, ne už gražias akis. Skolą reikės gražinti. Su palūkanomis (tiesa, mažesnėmis negu skolinantis iš kitų šaltinių). Tačiau mainais už paskolą valstybė privalo subalansuoti biudžetą, laikytis griežtos finansinės drausmės ir kt.

Gerb. Vyriausybe,
Perskaičiau Jūsų interneto tinklalapyje (www.vyriausybe.lt) pateiktą ekonomikos skatinimo programą ir norėčiau pateikti keletą siūlymų, susijusių su smulkiojo šeimos verslo skatinimu bei atkreipti Gerb. Vyriausybės dėmesį į, mano nuomone, pagrindinį trukdį, kuriant savo šeimos smulkųjį verslą.
Lietuvoje priimtiniausias būdas užsiimti verslu yra įsteigti individualią įmonę (IĮ) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Pagal Lietuvos įstatymus, IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tad verslininkas, įsteigęs IĮ, už jos veiklą atsako visu savo asmeniniu turtu. Gerb. Vyriausybė turbūt sutiks, kad smulkiam šeimos verslui toks juridinis vienetas yra perdaug rizikingas – nepasisekus verslui iš IĮ savininko asmeninio turto bus ieškomos skolos.
Priimtinesnis būdas yra steigti ribotos atsakomybės bendrovę (angl. Limited Liability Company, LLC). Pagal Lietuvos įstatymus tai yra uždaroji akcinė bendrovė – UAB. Noriu atkreipti Gerb. Vyriausybės dėmesį, jog smulkiai šeimyninei įmonei didžiausias UAB trūkumas yra didelis pradinis įstatinis kapitalas – bent 10 000 litų.
Yra valstybių, kuriuose nėra minimalaus įstatinio kapitalo įmonėms arba jisai yra labai mažas (jei neklystu, Didžiojoje Britanijoje minimalus įmonės įstatinis kapitalas yra 1 Didžiosios Britanijos svaras sterlingų). Gerb. Vyriausybė turbūt sutiks, kad pritaikius panašų modelį Lietuvoje būtų labai supaprastintos ir pagerintos verslo pradėjimo Lietuvoje sąlygos. Prisimenu, kad Gerb. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius paskutiniame 2008-ų metų savaitraščio „Veidas“ numeryje šnekėjo apie galimybę steigti įmones su vieno lito įstatiniu kapitalu.
Manau, kad šiuo metu Lietuvoje veikiantys UAB reglamentavimo įstatymai yra geri ir jų keisti nereikėtų. Tačiau smulkiam šeimos verslui UAB steigti gali būti per sudėtinga ir brangu. Tad būtų galima įteisinti kitokio tipo ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį. Sąlyginai jį pavadinsiu Smulkiojo Verslo Bendrove – SVB.
Manau, kad tokia SVB turėtų pasižymėti šiais bruožais:
1.    Nedidelis minimalus įstatinis kapitalas. Pavyzdžiui, galėtų būti minėtasis vienas litas ar vienas šimtas litų. To reikia tam, kad būtų galima paprastai ir pigiai įsteigti įmonę.
2.    Supaprastinta buhalterija. Pavyzdžiui, kaip IĮ atveju. To reikia tam, kad smulki įmonė galėtų neapsikrauti sudėtingu buhalteriniu darbu, o susikoncentruotų į darbo vietų sukūrimą.
3.    Maksimalaus darbuotojų skaičiaus apribojimas. Pavyzdžiui, 5 ar 10. Nemanau, kad smulkiai įmonei reikalingas didelis darbuotojų skaičius. Jeigu norima daugiau darbuotojų – reikėtų SVB reorganizuoti į UAB.
4.    Ribota civilinė atsakomybė. Pavyzdžiui, kaip UAB atveju. To reikia tam, kad pradedantys verslininkai nebijotų pradėti savo verslą, nes nepasisekus jų verslui, tai niekaip neatsilieps jų asmeniniam turtui.
5.    Galimybė paprastai papildyti SVB įmonės kapitalą. Pavyzdžiui, tiesiog pervedant (perleidžiant) asmenines lėšas. Labai tikėtina, kad smulkios šeimyninės įmonės lėšos bus šeimos narių asmeninės santaupos, tad reikėtų sugalvoti paprastą, aiškų ir skaidrų mechanizmą, kaip visiškai legaliai būtų galima perleisti asmenines lėšas SVB (pavyzdžiui, užpildant nesudėtingą paraišką ar kasos pajamų orderį).
6.    Nesudėtingas įmonės valdymas. Pavyzdžiui, kaip UAB atveju – valdo įmonės direktorius, leisdamas įsakymus. To reikia tam, kad būtų supaprastinti biurokratiniai reikalavimai įmonės veiklai, o įmonė galėtų koncentruotis tik į verslą.
7.    Įmonės steigimo procedūra būtų paprasta ir trumpai trunkanti. Pavyzdžiui, per internetą. To reikia tam, kad įmonę būtų galima įsteigti paprastai ir greitai.
Labai apgailestauju, tačiau aš nesu teisininkas, tad negaliu labiau sukonkretinti savo pasiūlymo, tad perteikiau jį tiktai bendrais bruožais.
Būtų labai malonu sulaukti Gerb. Vyriausybės atsakymo į šį mano pasiūlymą.
Gerb. Vyriausybei nuoširdžiai linkiu sėkmės šiuo sunkiu ekonominio nuosmukio laikotarpiu. Sėkmės darbuose!

Štai tokio turinio laišką šiandien išsiunčiau Lietuvos Respublikos Vyriausybei Žiūrėsim, gal ką atsakys

Galvojau gal siųsti registruotu paštu, bet pinigų pagailo – tad siųsiu paprastu

Net jei ir gaučiau atsakymą, jau būsiu užsieny Gaila

Pagalvojau, kad trumpai pabandysiu aprašyti, kaip prekiaujama (perkama ir parduodama) akcijomis Nasdaq OMX Vilnius (pakeitė pavadimą – sveikinu su tuo ) akcijų biržoje. Kad neatrodytų prekyba akcijomis baisiai sudėtingas ir baisus užsiėmimas

Kadangi prekybos vertybiniais popieriais sistema priklauso nuo banko ar finansų maklerio įmonės internetinės sistemos (nebent Jūs skambinate savo makleriui, ir pavedimus žodžiu duodate), tad šnekėsiu tik apie pačią esmę – akcijų kainos nu(si)statymą

Prekybą akcijomis akcijų biržoje galima įsivaizduoti kaip didelį turgų, kuriame susitinka pirkėjai ir pardavėjai. Ir nėra svarbu, kuo jame prekiaujama – bulvėmis ar akcijomis. Kiekvienas pirkėjas suinteresuotas bulves (akcijas) nusipirkti kiek galima pigiau. Savo ruožtu – pardavėjas stengiasi akcijas (bulves) parduoti kiek galima brangiau.

Akcijų kainą galite nustatyti dviem būdas. Akcijas pirkti/parduoti galite už tą kainą, kuria šiuo metu prekiaujama (“rinkos kaina”). Kitaip tariant – jei šiuo metu rinkoje yra viena kaina, Jūs akcijas perkate už šiuo metu galiojančią rinkos kainą. Jei po sekundės akcijų kaina pakito – Jūs perkate akcijas jau už pakitusią kainą. Ir antras variantas (man labiausiai patinkantis) – galite, kaip turguje, derėtis. Tai reiškia, kad Jūs galite patys įrašyti kainą, už kurią norite akcijas pirkti ar parduoti. Jūsų įvestą kainą ir perkamų akcijų kiekį pamatys pardavėjai ar pirkėjai ir jie spręs, ar nori parduoti ar pirkti akcijas ar ne. T.y. – jei šiuo metu akcijų kaina yra vienokia, Jūs galite įrašyti kainą didesnę, mažesnę ar lygią rinkos kainai ir tikėtis, kad akcijos bus parduotos ar nupirktos. Turbūt nereikia sakyti, kad jei norite pirkti akcijas, o kainą įrašysite didesnę už rinkos kainą – greitai atsiras žmonių, kurie norės parduoti akcijas už didesnę negu rinkos kainą. Ir atvirkščiai.

Ir pabaigai – svarbus dalykas. Pagal Nasdaq OMX Vilnius akcijų biržos taisykles, akcijų kaina nuo biržos atidarymo momentu buvusios kainos negali skirtis daugiau kaip 15 proc. (gali būti ir išimčių, bet tam reikia Rinkos operacijų departamento leidimo (rodos, taip vadinas )). Tai reiškia, kad jei akcija atidarymo metu kainuoja 1 litą, tai per visą dienos prekybą akcijos kaina gali svyruoti tik intervale tarp 0,85 lito ir 1,15 lito.

Na va ir viskas Daug daug daug sėkmės

Metų gale stengiamasi apibendrinti praėjusius metus ir kartu prognozuoti, kokie bus kiti metai. Šiandien surašysiu savo mintis apie (dar) šiuos 2008-us, kitąkart – savo prognozes būsimiems 2009-iems.

Didžiausias 2008-ų metų smūgis pasauliui (mano akimis) yra pasaulyje siautėjanti finansų krizė. Labai gaila, tačiau ši krizė daro įtaką visiems ir viskam. Bankai bijo skolinti, įmonės negauna paskolų, stoja ekonomika. Didžiausia bėda, kad pasaulio bankų skiriami milijardai nepadeda ekonomikoms. Įdomiausia, kad pasakiškai sumažintos pasaulio centrinio bankų palūkanų normos (JAV Federalinis rezervų fondas – 0,25 proc. (jei gerai pamenu), Japonijos centrinis bankas – 0,1 proc., Europos centrinis bankas – 2,5 proc. (rodos), Anglijos bankas – 2 proc.) nelabai padeda – iš Centrinių bankų pasiskolinę komerciniai bankai nenori pinigų perskolinti kitiems.

Lietuvoje svarbūs dalykai buvo trys:

1. Neįvestas euras (man rodos, šiemet tai sužinojome). Reikia euro, oi, kaip reikia… Skaičiau, kad Slovakijoje (joje nuo sausio 1-os įvedamas euras) vien dėl euro įvedimo BVP augs 0,5 proc. daugiau. Praverstų tie papildomi procentai Lietuvai kitąmet…
2. Įstojimas į Šengeno erdvę. Totalus, visiškas ir įvairiapusis gėris. Jokių patikrų prie valstybių sienų (na, nebent pasirodysi įtartinas arba laikinai bus pradėti tikrinti pasai). O dar ir Šveicarija visai nesenai (rodos, lapkritį ar gruodį) įstojo į Šengeno erdvę. Smagu.
3. Pasaulio finansų krizės įtaka Lietuvai. Nesam mes provincija, tad pasaulio finansų neramumai atsikraustė ir pas mus. Didėja nedarbas, šnekos apie krizę mažina žmonių išlaidas (viskam), mažiau sumokama mokesčių į biudžetą.

Kitam kartui surašysiu savo prognozes 2009-iems metams

Turbūt visi girdėjome, kad naujoji koalcija Seime žada reformuoti mokesčių sistemą. Manęs mano draugas paklausė, kam, kodėl ir dėl ko visa tai yra daroma? Pabandysiu surašyti savo mintis.

Pirmiausia – skaičiai (nuobodoka dalis, bet perskaitykite). Norima pridėtinės vertės mokestį (PVM) pakelti nuo dabar esančių 18 proc. iki 20 proc. Gyventojų pajamų mokestį (GPM) – sumažinti nuo 24 proc. iki 20 proc. Įmonių pelno mokestį pakelti nuo 15 proc. iki 20 proc. Dividendų apmokęstinimo tvarkos nekeisti – palikti dabar esančius 15 proc. Skaičiau komentarus, kad toks mokesčių suvienodinimas įneš aiškumo ir paprastumo į Lietuvos mokesčių sistemą – beveik viskas bus apmokęstinama 20 proc. tarifu. Tai pat bus panaikintos PVM lengvatos viskas, išskyrus lengvatą šildymui. Tai tiek tų skaičių. Dabar smagiausia dalis – mano šnekos

Mokesčių sistema ir, ypač, mokesčių sistemos keitimas visada buvo, yra ir bus jautri ir “pavojinga” tema bet kokiai Vyriausybei. Mokesčių sistemos keitimas atneša vienokios ar kitokios (bent trumpalaikės) sumaišties. O jeigu dar mokesčiai yra didinami – išvis didelis nepasitenkinimas. Na, juk tai visai suprantama – kas nori mokėti didesnius mokesčius?!..

Esmė ta, kad mokesčiai savaime nėra blogas dalykas – per mokesčius perskirstomos žmonių ir įmonių uždirbtos pajamos, tad valstybės biudžetas “didėja”, o kartu ir gali išmokėti daugiau pinigų valstybės gyventojams ir t.t. Teorija, aišku, smagus dalykas, tačiau juk už visas (galimai) didesnes socialines (ir kitokias) išmokas daugiau (ap)mokėti nesinori niekam.

Bet čia truputį ne į temą. Grįžkime prie pagrindinio klausimo – kodėl keičiama mokesčių sistema?

Bėda ta, kad mūsų biudžetas turi šiek tiek per daug išlaidų – kitaip tariant, jis yra nesubalansuotas (išlaidos viršija pajamas). Savaime tai nėra blogai, tačiau šįkart jau stipriai persistengta - per didelis deficitas (DELFI rašo, kad apie 3 mlrd. litų (nors kažkur skaičiau, kad tikimasi vienaip ar kitaip surinkti 4 mlrd. litų, o biudžeto deficitą palikti iki 1 mlrd. litų (reikia mažiau skaityti ))). Daug. O pasaulyje dar ekonomikos krizė tvyro. Nėr pinigų

Tad kas ir kodėl bus daroma? Bus mažinamos išlaidos ir didinamos biudžeto pajamos. Kaip? Parašyta viršuje O kodėl?

Apie tai – kitą kartą

Ši žinutė, deja, ne iš kurios nors partijos rinkimų programos. Tiesiog išgirdau per televiziją vienos partijos atstovo pasisakymą.

Pasisakymo pagrindinė esmė buvo tokia. Lietuvos bankai nenori finansuoti įvairių projektų (t.y. teikti paskolų), todėl Lietuvos ekonominė padėtis blogėja. Žodžiu, dėl (paskutinės/dabartinės) negerovės Lietuvoje kalti  bankai. Jeigu jie viską iš eilės finansuotų (teiktų paskolas) Lietuvos ekonominė padėtis greitai taptų gera. Tad mano pasvarstymai šia tema.

Viena pusė pasakymo yra teisinga. Bankai atsisako teikti paskolas. Tiksliau, ne atsisako, o sugriežtino paskolų teikimo sąlygas. Tad įvairūs projektai nėra vykdomi – trūksta finansavimo. Aišku, tokia padėtis nėra gera.

Bet… Kas čia kalba apie atsisakymą išduoti paskolas?.. Paskolų išdavimo sąlygos yra sugriežtintos, bet paskolos yra išduodamas. Gali kilti klausimas: kodėl? Čia ir yra esmė Jeigu bankai nenori teikti paskolų (ar griežtina jų išdavimo sąlygas), vadinasi jie įžvelgia kažkokią negerovę, dėl kurios paskolų į kairę ir dešinę nedalins. Tad jei jie mato grėsmę, paskolų neišduoda. Paprasta Nepamirškim, kad bankai yra komercinės įmonės ir labdara neužsiima. Jie mielai uždirbtų daugiau pinigų (kaip? Labai paprastai – paskoloms uždėtų dideles palūkanas ir tikėtųsi, kad paskola bus gražinta), bet greičiausiai baimė dėl ekonominės padėties stabdo norą beatodairiškai rizikuoti skolinant pinigus. O prisimenant, kad pasaulyje finansinė krizė, kai baisiai trūksta pinigų, tai bankai ir nenori daug pinigų išleisti. Kam skolinti pinigus dabar, jei dar pačiam jų gali prireikti?.. Žiūrėk – be pinigų liksi, tai po to dar ir bankrutuoti gali…

Ir galiausiai, jei viršuje išdėstytos mintys atrodo klaidingos, pateiksiu paskutinę. Įsivaizduokim situaciją: Jūs turite 1000 litų. Aš ateinu pas jus ir sakau: “Paskolink man tą 1000 litų. Turiu baisiai gerą projektą, reikia pinigų.”. Jūs sakot: “Ne, ne… Nenoriu. Man pačiam pinigų reikia.”. “Nagi, paskolink.”. “Ne. Nebent palūkanas dideles mokėsi, bet ir tai abejotina… Mano pinigai – ką noriu, tą ir darau.”. Na, gal ne visai tiksliai pasakiau, bet mintis tokia: bankų pinigai yra bankų nuosavybė. Jų reikalas kada, ką, kiek ir kam reikia/nori skolinti.

Kaip manot, aš teisus?..

Jau esu blevyzgavojęs apie nekilnojamojo turto rinkos krizę. Tai šią temą galima toliau praplėsti.

Panaši situacija persimeta į mažmeninės prekybos rinką – pirkimas krinta, reikia dirbtinai skatinti žmones pirkti (nuolaidos, akcijos ir t.t.). Jeigu pastebėjote, dabatinės reklamos žada nuolaidas, kad ir ką pirktum: pradedant maisto produktais, baigiant buitine technika. Kam to reikia? Suaktyvinti pirkimui.

Problema ta, kad jei žmonės neperka, verslas negauna įplaukų, neturi apyvartinių lėšų ir t.t. To pasakoje negali priimti daugiau darbuotojų, krinta pelnas ir pan.

Tad, reklamuojamės ir skatinam vartotojus pirkti

Manau, nebūsiu originalus ir atiduosiu savo duoklę naftos kainoms. Nors nafta – tik viena iš grandžių. Poto eina maistas, plastikai, pervežimo verslas ir pan. Nafta/degalai tik viena iš šių verslų sudedamųjų dalių. Bet visgi grįžkime prie naftos.

Vakar buvo pranešta, kad Niujorke naftos kaina viršijo 133 USD už barelį naftos. Klausimas: na ir kas? Sutikit: kylantys skaičiai prie barelio jau seniai įspūdžio nedaro. Kodėl? Todėl kad įveikiamos tik psichologinės aukštumos: 111 USD, 120 USD, 130 USD ir t.t. Realiai belieka konstatuoti faktą: padidėjo naftos kainos išraiška JAV doleriais. Pats doleris šiek tiek smukęs, tad ir daugiau “popieriaus” suplojama už naftos vienetą.

Jeigu mokėtės ekonomiką, turbūt žinote tokį dalyką kaip pasiūla – paklausa. Trumpai tariant: didėjant paklausai, bet nedidėjant pasiūlai kyla kainos. Su nafta yra tas pats, tik yra vienas esminis dalykas (mano nuomone): paklausa, aišku, didėja, tačiau vis daugiau žmonių užsiima spekuliacijomis žaliavų rinkose. Tad tai dar labiau iškelia kainas ir nusmukdo JAV dolerį. Suprantama, dabar palankus laikas “mestis” į žaliavas: infliacija didelė, akcijų rinkos dar ieško krypties, obligacijos duoda mažas palūkanas. Tad spekuliuojam, atsiprašau, investuojam į žaliavas(omis) .

Grįžtant prie paklausos - pasiūlos, nereikia pamiršti, jog didėjant kainai galiausiai pasiekiamas toks taškas, kad paklausa ims mažėti – taps per brangu pirkti prekes. Tad ir naftos kaina smuks. Esminis klausimas: kada tai įvyks? Jeigu JAV ekonomika trumpai “stabtels” – bent iš vienos šalies kris naftos paklausa, tad gal tai šiek tiek numuš naftos kainas.

Baigdamas norėčiau pacituoti neblogą mintį iš “Deutsche Bank Securities”:

“Dabar yra tokia padėtis, kad iš esmės didesnės kainos nedidina pasiūlos, – Bloomberg radijui komentuoja Paulas Sankey, “Deutsche Bank Securities” Niujorke analitikas. – Dabar turime kelti kainas tol, kol paklausa ims mažėti, o tai gali atsitikti pasiekus apie 150 USD/bar.”

Trumpai apie naftos kainas (ir šią citatą): http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=785b30ae-7ef9-4dcd-9819-d93e64f500cb&open=sec

P.S. Baigdamas rašyti šį straipsnį nukeliavau į Bloomberg tinklapius, kur rašo, kad nafta kainuoja jau 135 USD už barelį.