Nedidelis triukas kaip gauti šiek tiek daugiau pinigų už padėtą indėlį.
Kiek žiūrėjau, daugelis bankų taiko didesnes palūkanas už indėlį, jeigu jį pasidedi per internetinę banko sistemą. Pvz.:
Sėkmės gaunant daugiau pinigų 
Seniai norėjau sužinoti, kaip skaičiuojamas “obligacijų pelningumas” – šis terminas dažnai sutinkamas investavimo apžvalgose, finansinėje spaudoje ir pan. Galiausiai netingėjau paieškoti ir radau ką tai reiškia 
O tai reiškia labai paprastą dalyką. Turime obligaciją, kurios nominali vertė yra 100 litų, o metinės palūkanos už šią obligaciją yra 10 proc. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad po metų mes turėtume gauti 10 litų palūkanų.
Tad, jei ši obligacija parduodama už 100 litų, tai jos pelningumas ir bus 10 proc. ((10 / 100) * 100%). Žodžiu, nieko įdomaus
Įdomiau yra tada, kai obligacijos kaina skiriasi nuo jos nominalios vertės. Tarkime, ši obligacija kainuoja ne 100, o 80 litų. Tad jos pelningumas bus jau didesnis: 12,5 proc. ((10 / 80) * 100%). O jei obligacija kainuoja 120 litų, tai jos pelningumas bus 8,33 proc. ((10 / 120) * 100%). Trumpai tariant: obligacijos pelningumas yra santykis tarp už obligaciją gaunamų palūkanų ir obligacijos kainos.
Bet tai teoriškai. Įdomiau, kaip tai veikia praktiškai.
Pvz. Vyriausybė platina obligacijas. Bankai nuperka obligacijas. Tada turimas obligacijas parduoda klientams. Suprantama, už didesnę kainą. Pvz. bankas nusipirko 100 litų nominalios vertės obligacijų su metine 5 proc. palūkanų norma. Už jas mokėjo po 99-is litus (pelningumas: 5,05 proc.). Tačiau klientams jis jas parduos už 99,5 lito (pelningumas: 5,02 proc.). Tad iš skirtingo obligacijų pelningumo bankas ir uždirba.
Gudrus klausimas: o kas trukdo Jums paties būti banku, t.y. tiesiogiai iš Vyriausybės nusipirkti obligacijų su didesniu pelningumu ir tada jas perparduoti? Niekas Tik, kaip visada, yra vienas “bet”.
Yra mokestis už Vyriausybės vertybinių popierių pirkimą pirminėje rinkoje (t.y. tiesiogiai iš Vyriausybės), kai, tuo tarpu, perkant antrinėje rinkoje (pvz. iš banko) tokio mokesčio nėra
Gegužės 7-ą dieną sukūrėme ESVBIBISLIBNPKNNAIAIP 3 indeksą, sudaryti iš Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje kotiruojamų Invaldos, TEO LT ir Ūkio banko akcijų. Taigi, kokie rezultatai?
Praėjus 13-ai dienų indekso vertė yra 91.07 punkto (tiksliau, 12-ai, kadangi čia gegužės 19-os vertė). Ką tai reiškia? Tai reiškia tai, kad jei gegužės 7-ą lygiomis dalimis investuotumėte į Invaldos, TEO LT ir Ūkio banko akcijas šiandien (vakar) jūsų turimas akcijų portfelis būtų nuvertėjęs 8,93 proc. Na, bet praėjus tiek mažai laiko abejoju, ar ką galima išlošti nespekuliuojant
Kągi – laukiam, kas bus toliau
Pagalvojau, kad trumpai pabandysiu aprašyti, kaip prekiaujama (perkama ir parduodama) akcijomis Nasdaq OMX Vilnius (pakeitė pavadimą – sveikinu su tuo ) akcijų biržoje. Kad neatrodytų prekyba akcijomis baisiai sudėtingas ir baisus užsiėmimas
Kadangi prekybos vertybiniais popieriais sistema priklauso nuo banko ar finansų maklerio įmonės internetinės sistemos (nebent Jūs skambinate savo makleriui, ir pavedimus žodžiu duodate), tad šnekėsiu tik apie pačią esmę – akcijų kainos nu(si)statymą
Prekybą akcijomis akcijų biržoje galima įsivaizduoti kaip didelį turgų, kuriame susitinka pirkėjai ir pardavėjai. Ir nėra svarbu, kuo jame prekiaujama – bulvėmis ar akcijomis. Kiekvienas pirkėjas suinteresuotas bulves (akcijas) nusipirkti kiek galima pigiau. Savo ruožtu – pardavėjas stengiasi akcijas (bulves) parduoti kiek galima brangiau.
Akcijų kainą galite nustatyti dviem būdas. Akcijas pirkti/parduoti galite už tą kainą, kuria šiuo metu prekiaujama (“rinkos kaina”). Kitaip tariant – jei šiuo metu rinkoje yra viena kaina, Jūs akcijas perkate už šiuo metu galiojančią rinkos kainą. Jei po sekundės akcijų kaina pakito – Jūs perkate akcijas jau už pakitusią kainą. Ir antras variantas (man labiausiai patinkantis) – galite, kaip turguje, derėtis. Tai reiškia, kad Jūs galite patys įrašyti kainą, už kurią norite akcijas pirkti ar parduoti. Jūsų įvestą kainą ir perkamų akcijų kiekį pamatys pardavėjai ar pirkėjai ir jie spręs, ar nori parduoti ar pirkti akcijas ar ne. T.y. – jei šiuo metu akcijų kaina yra vienokia, Jūs galite įrašyti kainą didesnę, mažesnę ar lygią rinkos kainai ir tikėtis, kad akcijos bus parduotos ar nupirktos. Turbūt nereikia sakyti, kad jei norite pirkti akcijas, o kainą įrašysite didesnę už rinkos kainą – greitai atsiras žmonių, kurie norės parduoti akcijas už didesnę negu rinkos kainą. Ir atvirkščiai.
Ir pabaigai – svarbus dalykas. Pagal Nasdaq OMX Vilnius akcijų biržos taisykles, akcijų kaina nuo biržos atidarymo momentu buvusios kainos negali skirtis daugiau kaip 15 proc. (gali būti ir išimčių, bet tam reikia Rinkos operacijų departamento leidimo (rodos, taip vadinas )). Tai reiškia, kad jei akcija atidarymo metu kainuoja 1 litą, tai per visą dienos prekybą akcijos kaina gali svyruoti tik intervale tarp 0,85 lito ir 1,15 lito.
Na va ir viskas Daug daug daug sėkmės
Seniau manęs draugas prašė parašyti apie akcijų emisijas. Vis neprisiruošiau, galiausiai ryžausi.
Paprastai šnekant – įmonės akcijų emisija yra galimybė seniems įmonės akcininkams įsigyti daugiau akcijų, o kitiems žmonėms – tapti įmonės akcininkais.
Tarkime turime įmonę AB “Didelė įmonė”. Jos įstatinis kapitalas – 1 000 000 litų, padalintas į 1 000 000 vieno lito vertės akcijų. Šios įmonės akcijos priklauso dviems savininkams: Petrui ir Jonui (abu turi po 50 proc. arba 500 000 akcijų). Ši įmonė sugalvojos statytis sandėlį, tačiau tam neturi pinigų. Tad sugalvojo išleisti 100 000 litų vertės akcijų emisiją, o už gautus pinigus pastatyti savo gerąjį sandėlį.
Kad įmonės akcijas kas nors pirktų, nustatoma patraukli kaina. Pvz. (jei gerai pamenu) platinant Ūkio banko akcijų emisiją vienos akcijos kaina buvo nustatyta ar tik ne 20 proc. pigesnė, negu yra akcijų biržoje (skaičiuotas keliasdešimties prekybos sesijų akcijų kainos vidurkis).
Mano (buka) galva svarbūs niuansai. Ne visos įmonės ir/arba akcininkai norės įsileisti naujų akcininkų į įmonę (juk naujieji akcininkai įgauna tokias pačias teises kaip ir senieji), tad gali būti taip, jog naujoji akcijų emisija bus išplatinta įmonės viduje (t.y. dabartiniai akcininkai ir nupirks visą naują emisiją). Buvimas įmonės akcininku duoda vieną gerą privalumą: kartais galima gauti nemokamų (tikrai taip) akcijų. Bent jau seniau taip karts nuo karto darydavo Šiaulių bankas. Pinigai – nemokamai
Ir paskutinis reikalas. Aritmetinis grynai. Jeigu išplatiname mūsų 100 000 litų vertės akcijų emisiją ir ją nuperka (tarkim) koks nors Antanas, pasikeičia visų akcininkų turėtų akcijų proporcijos (atrodo – akivaizdu, bet tai reikia turėti omeny). Tad mūsų AB “Didelė įmonė” akcininkai 1 100 000 litų įstatinį kapitalą pasidalins taip: Jonas ir Petras turės po 500 000 akcijų (po 45,45455 proc.), Antanas turės 100 000 akcijų (9,090909 proc.).
Tai tiek
Seniai norėjau šitą parašyti, bet vis neprisiruošiau. Tad dabar parašysiu Ryšys tarp naftos, akcijų ir obligacijų kainų.
Reikalas gana paprastas ir pagrįstas pasiūlos ir paklausos principu. Kai ekonomika auga, viskas brangsta, tad savo ruožtu kyla ir akcijų kainos. Investuotojai investuoja daug pinigų į akcijas, tad jų kainos “pučiasi”. Tuo tarpu obligacijos būna nepopuliarios, kadangi jų palūkanos mažos (istoriškai akcijos yra daugiau pelno duodančios investicijos), jas mažai perka. Į naftą per daug neinvestuojama – akcijos kol kas pelningesnės.
Kai kyla ekonomikos sunkumų, krinta akcijų kainos – įmonės dirba mažiau pelningai, investuotojai skuba parduoti turimas akcijas. Lieka daugiau laisvų pinigų. Kur juos dėti? Jei su ekonomika labai blogai – visi ieško saugesnių investicijų, tad perka obligacijas. Nesvarbu, kad uždarbis mažesnis, bet garantuotai ir saugiau – “geriau žvirblis rankoje, negu briedis girioje”. Bėda tame, kad kai visi investuotojai užsinori obligacijų, jų kaina pradeda kilti. Pasiūlos – paklausos principas.
Nafta tradiciškai laikoma investicija, kuri gali apsaugoti nuo infliacijos – pelninga Perkam naftą (tiesiogiai nebūtina, galima imti naftos opcionus ir/arba naftos ateities sandorius) ir laukiam, ką išlošėm/pralošėm
Toks nuolatinis judėjimas tarp akcijų, obligacijų, žaliavų rinkų ir keičia kainas
Hanzabankas pakeitė pavadinimą į Swedbank. Apie tai trimituoja visur dabar – kad klientų panikos nebūtų. Sveikinu su vardo pakeitimu
Tačiau turiu ir pastabų. Ar čia man su aritmetika kažkas negerai, bet po Hanza fondų fondo 100 “Fondo praėjusio mėnesio ataskaita (PDF)” slepiasi dokumentas su 2008 m. birželio 30 dienos data. Aš puikiai suprantu, kad vardo keitimas yra rimtas daiktas – pakeisti iškabas, visus blankus ir t.t. ir pan. Yra ką veikti. Tačiau galima būtų ir įdėti ataskaitą apie fondo dabartinę padėtį. Kažkaip graudžiai atrodo, kai yra trijų mėnesių senumo ataskaita Hanza.NETe 
Mielieji, dėkit naują – yra besidominčių žmonių.
Aišku, toje ataskaitoje nekas bus parašyta – kritę dabar viskas, tačiau man, kaip investuotojui, įdomu kas su mano pinigais daros. Ir dar įdomesnė yra fondo valdytojo nuomonė apie padėtį finansų rinkoje. Juk kažkuo reikia remtis, priimant sprendimą, ar investuoti į fondą?
Greičiau.
Seniau buvau nušliaužęs į SEB ir Hansabankus ir užklausiau apie investicijas. SEB sakė, kad kol kas reikia palaukti, nes tuoj bus techninė korekcija ir kris viskas. Hansabankas manė, kad nėra ko laukti – verta investuoti iš karto. Kągi.
SEB buvo teisus. Techninė korekcija įvyko. Viskas žemyn šoktelėjo gana stipriai. Pvz. SEB NVS akcijų fondas nukrito -10 proc. Per savaitę – dvi. Greitas. Tad būčiau daug pinigėlių praradęs jei būčiau paklausęs Hansabanko patarimo.
Tai tiek ten apie tuos bankus
Atiduokime dar vieną duoklę kylančioms naftos kainoms. Taigi, aptarsime degalus.
Turbūt girdėjote, kad savaitgalį Kauno vairuotojai surengė akciją – atrakciją. Važiavo per Kauno degalines ir protestuodami prieš kylančias degalų/naftos kainas pylėsi degalų už vieną litą. Taigi, mano komentaras.
Sveikintina, kad yra žmonių, kurie išreiškia savo poziciją – tai vadinama demokratija. Mes gyvename demokratiškoje valstybėje, tad turime teisę reikšti savo nuomonę visais klausimais. Degalų – taip pat. Tik problema ta, kad šiuo metu nafta yra stipriai pabrangus – savo ruožtu ir benzinas/dyzelinas. Tad vien dėl to esame priversti už naftą mokėti daugiau. Galima eiti kur nors į naftos biržas Londone ar Niujorke ir ten protestuoti Realios naudos būtų – gal spekuliantus nafta sutramdytų.
Bet grįžkime į rimtą kelią. AB “Mažeikių nafta” pateikusi įdomų grafiką (pašliaužkite iki vidurio puslapio), kuriame matome, kad didžiąją dalį benzino kainos sudaro PVM – 15 proc. ir akcizai benzinui – 43 proc. Nepurkštaukite: ES reikalavimai. Likusi dalis yra “Mažeikių naftos”. Šioji dalis ir kinta pasaulinėse rinkose. Ir kinta stipriai. Tad, tai prisideda prie dyzelino kainos.
Turbūt pastebėjote, kad dyzelino kaina yra maždaug 36 ct. didesnė už benzino. Problema ta, kad pagal ES reikalavimus turi būti gaminamas kokybiškas dyzelinis kuras – labai griežti standartai. Kalbant apie dyzeliną yra toks įdomus punktas. Problema tame, kad dyzelinas esant tam tikrai temperatūrai pasidaro klampus (išvertus į lietuvių kalbą: taip, variklis paprasčiausiai neužsives). Klausimas: kokioje temperatūroje? Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, tai būtų žemiau -32, o kai yra šilčiau – dyzelinas turi būti skystas – kad variklis galėtų veikti. Taigi, kad dėtųsi tokie dalykai, dyzelinas turi būti kokybiškas. Kitaip tariant – pagaminti sudėtinga. Ir brangu. Tad tai prisideda prie dyzelino kainos.
Kaip turbūt sutiksite, Lietuvoje būna šaltų žiemų (apie -30). Tik problema ta, kad pagal statistiką -30 žiemą vidutiniškai būna maždaug 3 dienas per metus. Oplia… Atkreipkit dėmesį: dyzelinas -30 atlaiko visus metus, nors tokių dienų būna labai mažai. O tuo kokybiškuoju yra prekiaujama visus metus – t.y. brangesniu.
Tad Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacija ir pasiūlė tokį “fintą”: turėti to kokybiškojo, bet prekiauti ir paprastesniu (t.y. greičiau užšąlančiu, bet pigesniu) dyzelinu. Paprasta.
P.S. Rašant straipsnį atsiverčiau “Verslo žinių” tinklalapį, kur rašo, kad Ūkio ministerija nuo šio rudens leis prekiauti ne tokiu kokybišku dyzelinu, tad šiek tiek kainos (gal) nukris. http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=4db19751-0936-4322-9dfc-e21cc6f2f311&open=sec
Žadėtieji mano pamąstymai, kur čia investavus pinigus.
Pagrindiniai žaidėjai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra du: JAV Federalinis rezervų fondas – FED (Centrinio banko atitikmuo, nors, jei tiksliau – tai 12-os centrinių bankų sistema) ir Europos centrinis bankas – ECB. Manau, kad jų sprendimai labai stipriai įtakos akcijų rinkas. Kodėl? Kiekvienu atveju galimi du scenarijai (bent jau mano akimis). Kiekvieną iš jų pabandysiu trumpai aptarti.
FED atveju:
Apibendrinant: nemanau, kad nors vienas scenarijus dabar realus. Tad, palūkanų normos nebus keičiamos (bent jau artimiausiu metu).
ECB:
Apibendrinant: manau, kad ECB gali tik pakelti palūkanų normas.
Tačiau visa tai tėra tik teoriniai pasvarstymai. ECB labiau žiūri kainų stabilumo (kitaip tariant – mažos infliacijos, tad aukštų palūkanų normų), FED – ekonomikos augimo (mažos palūkanų normos, aukštesnė infliacija). Kas yra geriau?
Tiesa, jei nekilnojamojo turto krizė užsitęs ir/arba Europos ekonomika pradės lėtėti, neaišku, kaip viskas bus. Lėtėjant ekonomikai, žinoma, reikia sumažinti palūkanų normas (padėti verslui), bet Euro zonoje didelė infliacija. Sunkus pasirinkimas.
Pašnekam rimtai. Kaip reikėtų suprasti tuos viršuje išvardintus po du punktus? Tiesiog pasvarstykite, kuris iš jų Jūsų nuomone yra realesnis.
Gerai, vienaip ar kitaip aptarėm centrinių bankų veiksmus. Dabar pašnekėkim apie žaliavas. Šis “naglas” žodis reiškia elementus, iš kurių gaminami kiti produktai: nafta, dujos, metalai, maisto prekės, kakava ir t.t. Priklausomai nuo to, kaip keisis palūkanų normos (nors tai teigti daug intelekto nereikia), tai atsilieps žaliavų rinkoms – kartu ir akcijų.
Problema ta, kad jei akcijų rinkos krenta – sušokama ant žaliavų rinkų. Taip ir spekuliuojama.
Bet grįžkime prie temoje iškelto klausimo (ne, ne – ne to, kur 2 parašyta, o to, kur klausia, kur pinigus investuoti). Paspekuliuoti galima žaliavomis. Sukandus dantis – į akcijų fondus (sukandus dėl to, kad dabar dar svyruos). Obligacijų fondai – irgi auga (nes akcijos krenta).
Na, o aš manau, kad pasidėsiu indėlį ir palauksiu kokį mėnesį ar du
Loading ...
