Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

Kiekvieną dieną, maždaug kas valandą vis pasižiūriu į NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje pateikiamas akcijų kainas. Taip pat vis paspaudžiu ant kai kurių įmonių ir pasižiūriu, kokie sandoriai sudaryti prekybos metu (stulpelis “Paskutiniai sandoriai”). Ir pastebėjau vieną dalyką.
Kai kurie sandoriai sudaromi su 1 (viena akcija) – t.y. perkama ar parduodama viena vienintelė akcija. Klausiate: kas čia blogo?
O čia jau kaip pasižiūrėsi. Suprantama, niekas negali uždrausti Jums pirkti ar parduoti vieną akciją – tai yra Jūsų teisė. Aišku, Jūs mokėsite santykinai didelę kainą už šį sandorį (akcijos kaina + komisiniai, kurie dažnai sudaromi principu koks_nors_procentas min. kiek_nors_litų). Tad, jei Jūs labai norite tapti įmonės akcininku, galite pirkti vieną akciją – būsite užfiksuotas įmonės akcininkų sąraše, galėsite naudotis LR Akcinių bendrovių įstatymo akcininkams suteikiamomis teisėmis ir t.t. ir pan. Žodžiu, nieko blogo.
Bet yra ir kitas aspektas. LR Finansinių priemonių rinkų įstatyme yra parašyta:

63 straipsnis. Draudimas manipuliuoti rinka

1. Visiems asmenims draudžiama:

1) sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti, jei tai sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą arba jei taip asmuo ar kartu veikiantys asmenys palaiko neįprastą ar dirbtinę vienos ar keleto finansinių priemonių kainą. Šiame punkte nurodytas draudimas netaikomas, jei sandorį sudaręs ar pavedimą davęs asmuo įrodo, kad jis turi teisėtą pagrindą taip elgtis ir kad atitinkami sandoriai ar pavedimai atitinka įprastą reguliuojamos rinkos praktiką, patvirtintą priežiūros institucijos;

2) sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pasitelkus fiktyvias priemones ar kitokios apgaulės ar gudravimo būdu;

LR Vertybinių popierių komisija savo tinklalapyje rašo:

Manipuliavimas rinka – nelegali operacija. Vertybinių popierių pirkimas ar pardavimas siekiant sukurti neteisingą ar klaidinantį aktyvios prekybos įspūdį, kai norima padidinti ar sumažinti akcijų rinkos kainą, tuo skatinant vertybinių popierių pirkimą ar pardavimą.

Tad mano pastebėjimas toks: perkama viena akcija už didesnę kainą. Tad ir kyla klausimas: ar žmogus labai nori įsigyti vieną akciją, ar jis bando nelabai teisėta veikla užsiimti?

Seniai norėjau sužinoti, kaip skaičiuojamas “obligacijų pelningumas” – šis terminas dažnai sutinkamas investavimo apžvalgose, finansinėje spaudoje ir pan. Galiausiai netingėjau paieškoti ir radau ką tai reiškia
O tai reiškia labai paprastą dalyką. Turime obligaciją, kurios nominali vertė yra 100 litų, o metinės palūkanos už šią obligaciją yra 10 proc. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad po metų mes turėtume gauti 10 litų palūkanų.
Tad, jei ši obligacija parduodama už 100 litų, tai jos pelningumas ir bus 10 proc. ((10 / 100) * 100%). Žodžiu, nieko įdomaus
Įdomiau yra tada, kai obligacijos kaina skiriasi nuo jos nominalios vertės. Tarkime, ši obligacija kainuoja ne 100, o 80 litų. Tad jos pelningumas bus jau didesnis: 12,5 proc. ((10 / 80) * 100%). O jei obligacija kainuoja 120 litų, tai jos pelningumas bus 8,33 proc. ((10 / 120) * 100%). Trumpai tariant: obligacijos pelningumas yra santykis tarp už obligaciją gaunamų palūkanų ir obligacijos kainos.
Bet tai teoriškai. Įdomiau, kaip tai veikia praktiškai.
Pvz. Vyriausybė platina obligacijas. Bankai nuperka obligacijas. Tada turimas obligacijas parduoda klientams. Suprantama, už didesnę kainą. Pvz. bankas nusipirko 100 litų nominalios vertės obligacijų su metine 5 proc. palūkanų norma. Už jas mokėjo po 99-is litus (pelningumas: 5,05 proc.). Tačiau klientams jis jas parduos už 99,5 lito (pelningumas: 5,02 proc.). Tad iš skirtingo obligacijų pelningumo bankas ir uždirba.
Gudrus klausimas: o kas trukdo Jums paties būti banku, t.y. tiesiogiai iš Vyriausybės nusipirkti obligacijų su didesniu pelningumu ir tada jas perparduoti? Niekas Tik, kaip visada, yra vienas “bet”.
Yra mokestis už Vyriausybės vertybinių popierių pirkimą pirminėje rinkoje (t.y. tiesiogiai iš Vyriausybės), kai, tuo tarpu, perkant antrinėje rinkoje (pvz. iš banko) tokio mokesčio nėra

Nepasitikite bankais? Manote, kad ten visi vagys? Bijote dar vienos bankų krizės? Nenorite laikyti pinigų namuose? Neturite ką veikti? Tada ši žinutė – Jums

Skaityti toliau…

Manęs vakar grupiokas paklausė, kokie mokesčiai yra taikomi už prekybą akcijų biržoje. Tad, trumpoji versija apie tai.

O mokestis yra paprastas – tam tikras procentas nuo pavedimo sumos. Na, kad būtų paprasčiau – keliaujame į SEBo ir Swedbank interneto svetaines ir kapstomės tenai – ieškome to procento Kad būtų paprasčiau – ieškosime įkainių už prekybą Lietuvoje – Nasdaq OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje (na, gerai gerai – vienintelę ir taip turim, bet man pavadinimas patinka Kietai skamba ). Prekiausime internetu – pigiau.

Tarkime, kad norime nusipirkti akcijų už 1000 LTL, o viena akcija kainuoja 10 litų (bus paprasčiau skaičiuoti).

Swedbank’e tai gyvena čia: http://www.swedbank.lt/lt/pages/privatiems/su_vertybiniu_popieriu_prekyba_ir_saugojimu_susijusiu_paslaugu_ikainiai Pašniukštinėjame puslapyje ir randame: 0,3 % (min 5 Lt).

SEBe viskas apgyvendinata dideliame PDFe, kuris slepiasi adresu: http://www.seb.lt/pdf/lt/VP_operaciju_ikainiai_090501.pdf Pačioje pradžioje parašyta: 0,50 proc. (min. 5 LTL) (jei praėjusio pusmečio sandorių apyvarta yra iki 9999,99) LTL.

Tad, jei pirktume Swedbank’e, mums reikia turėti papildomai dar 5 litus (kodėl? Todėl kad 0, 3% nuo 1000 LTL yra 3 LTL, bet kadangi galioja taisyklė “min”, tad MINIMALIAI reikės sumokėti 5 litus; iš to seka, kad Swedbank’e minimaliai verta pirkti už 1666,(6) LTL).

SEB’e mums irgi reikia turėti 5-is papildomus litukus (tiksliai 0,5 proc. nuo sumos). Tad, SEBe apsimoka pirkti nuo 1000 litų, kad padengtų komisinį mokestį.

Nepamirškite, kad lygiai toks pats procentas taikomas ir parduodant akcijas

Dar vienas mokestis, kurį reikia turėti omeny, yra ketvirtinis saugojimo mokestis – t.y. kas tris mėnesius nuskaičiuojamas mokestis už tai, kad bankas sutinka saugoti Jūsų turimus vertybinius popierius.

Swedbank’as sutinka saugoti už 1,25 LTL (jei turite iki 10000 LTL vertės vertybinių popierių), SEBas siųlosi už 0,02 proc. (iki 999999,99 LTL vertės).

Čia tik kainos – apie internetinių sistemų kokybę, aptarnavimą, žinių lygį ir t.t. nešneku. Išvadas darykit patys

Ir pabaigai – negaliu nepaminėti Ūkio banko kainų. Ūkio banke už prekybą akcijomis Nasdaq OMX Vilnius biržoje imamas 0,1 proc. (min 4 LTL) komisinis mokestis. Saugojimas atsieina 0,01 proc. (min. 1 Lt). Sutikit – gerokai pigiau, nei kitur

Seniai norėjau šitą parašyti, bet vis neprisiruošiau. Tad dabar parašysiu Ryšys tarp naftos, akcijų ir obligacijų kainų.

Reikalas gana paprastas ir pagrįstas pasiūlos ir paklausos principu. Kai ekonomika auga, viskas brangsta, tad savo ruožtu kyla ir akcijų kainos. Investuotojai investuoja daug pinigų į akcijas, tad jų kainos “pučiasi”. Tuo tarpu obligacijos būna nepopuliarios, kadangi jų palūkanos mažos (istoriškai akcijos yra daugiau pelno duodančios investicijos), jas mažai perka. Į naftą per daug neinvestuojama – akcijos kol kas pelningesnės.

Kai kyla ekonomikos sunkumų, krinta akcijų kainos – įmonės dirba mažiau pelningai, investuotojai skuba parduoti turimas akcijas. Lieka daugiau laisvų pinigų. Kur juos dėti? Jei su ekonomika labai blogai – visi ieško saugesnių investicijų, tad perka obligacijas. Nesvarbu, kad uždarbis mažesnis, bet garantuotai ir saugiau – “geriau žvirblis rankoje, negu briedis girioje”. Bėda tame, kad kai visi investuotojai užsinori obligacijų, jų kaina pradeda kilti. Pasiūlos – paklausos principas.

Nafta tradiciškai laikoma investicija, kuri gali apsaugoti nuo infliacijos – pelninga Perkam naftą (tiesiogiai nebūtina, galima imti naftos opcionus ir/arba naftos ateities sandorius) ir laukiam, ką išlošėm/pralošėm

Toks nuolatinis judėjimas tarp akcijų, obligacijų, žaliavų rinkų ir keičia kainas

Hanzabankas pakeitė pavadinimą į Swedbank. Apie tai trimituoja visur dabar – kad klientų panikos nebūtų. Sveikinu su vardo pakeitimu

Tačiau turiu ir pastabų. Ar čia man su aritmetika kažkas negerai, bet po Hanza fondų fondo 100 “Fondo praėjusio mėnesio ataskaita (PDF)” slepiasi dokumentas su 2008 m. birželio 30 dienos data. Aš puikiai suprantu, kad vardo keitimas yra rimtas daiktas – pakeisti iškabas, visus blankus ir t.t. ir pan. Yra ką veikti. Tačiau galima būtų ir įdėti ataskaitą apie fondo dabartinę padėtį. Kažkaip graudžiai atrodo, kai yra trijų mėnesių senumo ataskaita Hanza.NETe Mielieji, dėkit naują – yra besidominčių žmonių.

Aišku, toje ataskaitoje nekas bus parašyta – kritę dabar viskas, tačiau man, kaip investuotojui, įdomu kas su mano pinigais daros. Ir dar įdomesnė yra fondo valdytojo nuomonė apie padėtį finansų rinkoje. Juk kažkuo reikia remtis, priimant sprendimą, ar investuoti į fondą?

Greičiau.

Kiekvieną dieną Bloomberg tinklalapiuose seku naftos kainas. Paskutinė naujiena – jos pradėjo kristi. Smagu. Rodos, net Alfa.LT parašė, kad naftos kaina krinta 4-ą dieną iš eilės.

Nežinau, nežinau… Kažkaip dirbtinai man atrodo visas šis kritimas. Tuoj užkils – nesinori prikarksėti. Tiesiog laikinas nukritimas. Grįš atgal į viršų – ramiai.

Liepos 17-ą dieną , 18:11 Lietuvos laiku Bloomberg rodė, kad už naftos barelį prašo  135,30  JAV dolerio.

Liepos 18-ą dieną, 09:02 Lietuvos laiku  nafta (pagal Bloomberg) kainavo 130,20 JAV dolerio.

Seniau buvau nušliaužęs į SEB ir Hansabankus ir užklausiau apie investicijas. SEB sakė, kad kol kas reikia palaukti, nes tuoj bus techninė korekcija ir kris viskas. Hansabankas manė, kad nėra ko laukti – verta investuoti iš karto. Kągi.

SEB buvo teisus. Techninė korekcija įvyko. Viskas žemyn šoktelėjo gana stipriai. Pvz. SEB NVS akcijų fondas nukrito -10 proc. Per savaitę – dvi. Greitas. Tad būčiau daug pinigėlių praradęs jei būčiau paklausęs Hansabanko patarimo.

Tai tiek ten apie tuos bankus

Nušliaužiau eilinį kartą į SEB tinklapius. Ten toks įdomus įrašas kyburiuoja, kad SEBas platins naujas obligacijas, susietas su JAV dolerio ir euro kursu (http://www.seb.lt/lt/wcp/templates/sebarticle.cfmc.asp?DUID=DUID_0F38051051709A9DC12574650027E115&xsl=lt/sebarticle.xsl&sitekey=seb.lt). Sudomino.

Birželio 11 dieną, 10:52 Bloomberg tinklalapyje tvirtino, kad JAV dolerio ir euro santykis yra 1,5494. Daug… O tame SEBo pranešime rašoma, kad visas uždirbtas pelnas priklausys nuo kurso svyravimų. Įdomu. Ir taip žadėjau kažką su doleriu-euru daryti, tai reikės plačiau pasidomėti, kas ir kaip čia yra.

Platina nuo 16-os dienos, tai iki to laiko reikės susižinoti. Gal kokį prospektą el. paštu atsiųs?

Laukiam laukiam, oi mes emisijos laukiam :D

Žadėtieji mano pamąstymai, kur čia investavus pinigus.

Pagrindiniai žaidėjai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra du: JAV Federalinis rezervų fondas – FED (Centrinio banko atitikmuo, nors, jei tiksliau – tai 12-os centrinių bankų sistema) ir Europos centrinis bankas – ECB. Manau, kad jų sprendimai labai stipriai įtakos akcijų rinkas. Kodėl? Kiekvienu atveju galimi du scenarijai (bent jau mano akimis). Kiekvieną iš jų pabandysiu trumpai aptarti.

FED atveju:

1. FED dar labiau sumažina bazines palūkanų normas. Kitaip tariant: doleris dar labiau krenta. Kita vertus, nereikia pamiršti, jog FED siunčia signalus, jog daugiau bazinių palūkanų normų nemažins. Na, 2 proc. – nedaug. Tai net žemiau, negu infliacija JAV (jei gerai pamenu – 2,5 proc., bet nesu tuo tikras). Žodžiu, mažai. Krentantis JAV doleris dar daugiau žmonių pritrauks į žaliavų rinkas – tad akcijų rinkos neatsigaus.
2. FED padidina palūkanų normas – doleris kyla. Dėl to krenta žaliavų kainos (arba jų išraiška JAV doleriais). Padidinti, aišku, galima, bet problema ta, kad JAV reikia daugiau pinigų, kad ekonomika atsigautų.

Apibendrinant: nemanau, kad nors vienas scenarijus dabar realus. Tad, palūkanų normos nebus keičiamos (bent jau artimiausiu metu).

ECB:

1. Palūkanų normų didinimas. Šiuo metu Euro zonoje infliacija yra 3,2 proc., ECB užsibrėžtą tikslą (2 proc.) viršija. Palūkanų norma – 3,5 proc. Jeigu bus bijoma infliacijos, palūkanų norma bus padidinta, ko pasakoje euras pakils.
2. Palūkanų normų mažinimas. Nemanau, kad realus punktas dabar – infliacija viršija ECB ribą, tad mažinti ją būtų pavojinga. Aišku, euras krenta.

Apibendrinant: manau, kad ECB gali tik pakelti palūkanų normas.

Tačiau visa tai tėra tik teoriniai pasvarstymai. ECB labiau žiūri kainų stabilumo (kitaip tariant – mažos infliacijos, tad aukštų palūkanų normų), FED – ekonomikos augimo (mažos palūkanų normos, aukštesnė infliacija). Kas yra geriau?

Tiesa, jei nekilnojamojo turto krizė užsitęs ir/arba Europos ekonomika pradės lėtėti, neaišku, kaip viskas bus. Lėtėjant ekonomikai, žinoma, reikia sumažinti palūkanų normas (padėti verslui), bet Euro zonoje didelė infliacija. Sunkus pasirinkimas.

Pašnekam rimtai. Kaip reikėtų suprasti tuos viršuje išvardintus po du punktus? Tiesiog pasvarstykite, kuris iš jų Jūsų nuomone yra realesnis.

Gerai, vienaip ar kitaip aptarėm centrinių bankų veiksmus. Dabar pašnekėkim apie žaliavas. Šis “naglas” žodis reiškia elementus, iš kurių gaminami kiti produktai: nafta, dujos, metalai, maisto prekės, kakava ir t.t. Priklausomai nuo to, kaip keisis palūkanų normos (nors tai teigti daug intelekto nereikia), tai atsilieps žaliavų rinkoms – kartu ir akcijų.

Problema ta, kad jei akcijų rinkos krenta – sušokama ant žaliavų rinkų. Taip ir spekuliuojama.

Bet grįžkime prie temoje iškelto klausimo (ne, ne – ne to, kur 2 parašyta, o to, kur klausia, kur pinigus investuoti). Paspekuliuoti galima žaliavomis. Sukandus dantis – į akcijų fondus (sukandus dėl to, kad dabar dar svyruos). Obligacijų fondai – irgi auga (nes akcijos krenta).

Na, o aš manau, kad pasidėsiu indėlį ir palauksiu kokį mėnesį ar du