Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

“Atkurti realias Lietuvos banko funkcijas, kad jis galėtų vykdyti aktyvią valstybės pinigų politiką.”

Iš “Rezoliucijos Dėl neatidėliotinų priemonių stabdant kainų augimą ir infliaciją”. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=323060&p_query=&p_tr2=

Gerai, pajuokavome ir užtenka… Bet daugiau taip nereikia.

P.S. Ta graži formuluotė reiškia, kad litą reikia atsieti nuo euro. Su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis…

Turbūt girdėjote (per televiziją, radiją ir pan.), kad paskutinis infliacijos “pasistiebimas” yra 10,8 proc. Gėris, ne? Tikrai ne – bent jau gyventojams. Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, infliacija gali būti ir naudinga – o didelė ypač. Kam? Valstybės biudžetui. Tiesa, čia jau prireiks matematikos.

Lietuvoje galioja 18 proc. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas (gali būti ir lengvatinių PVM, bet čia jau kita šneka). Nesileidžiant į visokias subtilybes – kai perkate daiktą sumokate šį mokestį. Taip, teisingai: nebūtų PVM, prekės atpigtų 18 proc. Bet čia kita šneka – mes ne ofšorinė valstybė

Bet grįžkime prie infliacijos. Esant didelei infliacijai, prekės/paslaugos kainuoja brangiau. Tad tenka išleisti daugiau pinigų. O išleistieji pinigai įvairių mokesčių pavidalu keliauja į valstybės biudžetą. Tačiau, kai kainos didesnės – daugiau į biudžetą ir sumokama

Pavyzdys: šokoladas kainuoja 1 LTL. PVM tarifas: 18 proc. Kitaip tariant, nuo 1 LTL bus sumokėta 18 ct mokesčių į biudžetą.
Šokoladas pabrango iki 1,20 LTL. PVM tarifas tas pats. Tad, nuo 1,20 LTL bus sumokėta jau 21,6 ct į valstybės biudžetą. Tad, 3,6 cento daugiau negu prieš tai.

Kadangi valstybės biudžetas surenka daugiau mokesčių, daugiau gali ir išleisti – viena vertus: gerai. Kita vertus: dažnai tie papildomi pinigai infliacijos nekompensuoja. Negerai galiausiai

Na, ne 10mt, bet 9,9 proc. infliacija. Sutikit: tai tikrai nenormalu.Tokia infliacija Lietuvoje buvo 2008 metų sausio mėnesį. Bet tai jau tikrai nenormalu ir nejuokinga…

Jums gera nuotaika? Susigadinkite: http://www.alfa.lt/straipsnis/160707

7,8 – dauuuuuuuuug :/

Buvau šią savaitę viename iš Lietuvos bankų. Tai ten pasiėmiau tokį lankstinuką (nepamenu pavadinimo), kuriame surašytas ilgas sąrašas vietų, į kurias galima investuoti pinigus: inv. fondai, akcijos, obligacijas ir t.t. Trumpai visos sritys aprašytos ir pridėtas punktas apie rizikas – kokia rizika yra pasidedant pinigus į akcijas, obligacijas ir t.t.

Vienas iš punktų buvo indėlis banke. Prie rizikos: “jokia” (ar “nėra” – nepamenu). Toks klausimas: kas čia tokią nesąmonę sugalvojo, kad pasidedant indėlį nėra jokios rizikos? Na taip, rizika mažesnė negu obligacijose, bet kad jos išvis nėra, tai..? Žmonių klaidinimas.

Esu rašęs apie indėlių ir investicijų draudimą. Trumpai tariant: kas blogo gali atsitikti, jeigu Jūs padėsite indėlį?

1. “Tradiciniai” dalykai (gal kvailokai pavadinau, geriau nesugalvojau): politinė rizika (gali pasikeisti valdžia Lietuvoje ir visus indėlius nusavinti); valiutos rizika – valiutos nuvertėjimas ir pan.
2. Jūsų bankas gali bankrutuoti, tad galite neatgauti savo padėtų pinigų visai arba atgauti tik dalį (indėlių draudimas čia turėtų padėti).
3. Pinigus gali “suėsti” infliacija – pradinį sumos skaičių atgausite, bet nupirkti galėsite mažiau – indėlių palūkanos nepadengia infliacijos.

Rodos, tiek. Jeigu dar ką praleidau, prarašysiu.

Yra paprasta taisyklė, kuria apytikriai galima nustatyti, per kiek laiko nuvertėja Jūsų turimi pinigai.

72 padalinkite iš infliacijos dydžio – gausite laiko tarpą, per kurį nuvertėja Jūsų pinigai perpus. Tarkime, infliacijos dydis – 5 procentai. Tad, 72/5= 14,4 metų. Tad, per 14,4 metų Jūsų turimi pinigai nuvertės perpus. Baisu? Ir turėtų Infliacija yra tikrai didelis baubas.

Lygiai taip pat galima apskaičiuoti, per kiek laiko Jūsų turimi pinigai padvigubės. 72 reikia padalinti iš metinio prieaugio procentais. Tarkime, per metus Jūsų turtas padidėja 10 procentų. Tad, po 72/10 = 7,2 metų. Maždaug per tiek laiko Jūs turėsite dvigubai daugiau pinigėlių

Yra taupymo būdas. Niekur nedėti jų, o laikyti namuose, po čiužiniu ar banko sąskaitoje, kurioje nemokamos palūkanos. Mano nuomone, tai pateisinama tik tokiu atveju, jei pinigų gali staigiai prireikti. Kitais atvejais (mano nuomone) tai net blogiau negu indėliai – net ir tų varganų palūkanų negauni, o infliacija viską vistiek ėda. Apie tai, kad pinigus iš namų kas nors gali pavogti (tfu tfu tfu), juos kaip nors sunaikinti ir pan. išvis nešneku.
Neblogas sprendimas gali būti  įsigyti kokį nors daiktą (automobilį, šaldytuvą, žemės ir pan.) – jo juk jokia infliacija nesuės. O buityje gali praversti

Kitas reikalas, jei žmogus nepasitiki bankais ir kitomis finansinėmis institucijomis (prisiminkime liūdnai pagarsėjusią bankų griūtį – “Sekundės” laikus). Tada jau kitaip. Bet šiuo atveju, manau, reikėtų pasitikėti šiuolaikiniais bankais – absoliuti dauguma yra stiprių užsienio bankų filialai (SEB, Swedbank, Nordea ir t.t.), tad kritiniu atveju šie bankai galėtų pervesti pinigų į Lietuvą, jei kiltų mokumo problemų. Aišku, jei visi indėlininkai supultų ir pareikalautų gražinti jų indėlius (teisę atgauti indėlį bet kada suteikia LR Civilinis kodeksas), bet koks bankas gali bankrutuoti, nors abejoju, kad taip būtų Lietuvoje. Ir Lietuvos bankas stebi  viską atidžiai. Tad, daugiau pasitikėjimo

Suprantama, galima ir Šveicarijoje savo pinigėlius apgyvendinti (reikės kada parašyti ir man apie Šveicarijos bankus), bet čia jau kita šneka