Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

2009 m. balandžio 21-ą dieną klausiau, kokia indėlių draudimo suma galioja po 2009 m. spalio 21-os dienos. Atsakymas: 100 000 EUR.

2009 m. liepos 21-ą dieną Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atitinkamą įstatymą ir dabar indėliai yra apdrausti neribotam laikotarpui iki 100 000 EUR.

Įstatymas: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=348991

Vakar vienas mano draugas pasakė, kad jis skaitė internete, jog yra pasiūlymas apmokestinti palūkanas, mokamas už indėlius. Tad, kelios mano mintys apie tai.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, palūkanos už indėlius yra priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų, tad mokėti mokesčius už gautas palūkanas nereikia. Man tai net labai patinka

Tačiau palūkanų už indėlius apmokestinimas nėra jau tokia didelė egzotika, kaip gali atrodyti. Pavyzdžiui, Austrijoje taip pat yra apmokestinamos palūkanos už indėlius (tiksliai nepamenu, bet ar 20 ar 25 proc. tarifu). Tas apmokestinamas atrodo labai paprastai: pasidedi indėlį, gauni palūkanas, o nuo palūkanų automatiškai yra nuskaičiuojamas tam tikras procentas. Paprasta ir efektyvu

Tačiau nemanau, kad Lietuvoje tai būtų taip naudinga, kadangi šiuo mokesčiu siūloma pakeisti PVM padidinimą iki 21 proc. Abejoju, kad būtų surinktos tokios didelės sumos. Tad, įvesti šio mokesčio nereikėtų.

Nedidelis triukas kaip gauti šiek tiek daugiau pinigų už padėtą indėlį.
Kiek žiūrėjau, daugelis bankų taiko didesnes palūkanas už indėlį, jeigu jį pasidedi per internetinę banko sistemą. Pvz.:

Sėkmės gaunant daugiau pinigų

Šiandien nuėjau į Valstybinę mokesčių inspekciją deklaruoti 2008-ais metais uždirbtų pajamų (2008-ais dirbau nepilnus metus, tad aš galiu atgauti šiek tiek pinigėlių). Deklaruoti nepavyko – pasakė, kad visi juridiniai asmenys duomenis apie darbuotojus turi pateikti iki vasario 15-os, tad deklaruoti bus galima tik nuo kovo. Ką padarysi. Bet nors deklaravimo internetu sutartį pasirašiau (gavau gražią kortelę – galėsiu su ja greičiau deklaruoti pajamas).

Patiko man Inspekcijoje. Viskas gražiai sutvarkyta, tvarkinga. Yra didelis stendas, kuriame surašyta, į kokį pastatą reikia eiti, norint deklaruoti pajamas (pasinaudojau juo ). Dar automobilių aikštelė didelė yra (nesinaudojau – atvažiavau autobusu ).

Patiko aukštas darbuotojų žinių ir profesionalumo lygis. Žinios mokesčių srityje tikrai didelės.  Linkiu visoms valstybinėms (ir kai kurioms privačioms – taip pat) imti pavyzdį iš VMI, kaip reikia dirbti ir aptarnauti klientus. Pačiai mokesčių inspekcijai linkiu ir toliau sėkmingai dirbti ir neužmigti ant laurų.

Dar ir šio to VMI užklausiau:

• Jeigu turiu/turėjau banko sąskaitą užsienyje, man ją reikia deklaruoti. Šitą žinojau. Paklausiau, ar nereikia kas metus ateidinėti ir vis deklaruoti, kad ją dar turi (ką gali žinoti – gal reikia). Atsakė: ne. Parašai, kad turi sąskaitą. Jei uždarai – parašai, kad uždarai. Viskas.
• Kitas klausimas buvo apie indėlius užsienyje. Jei turiu užsienio banko sąskaitoje indėlį ir gaunu už jį palūkanas. Ar nereikia už palūkanas mokėti mokesčių Lietuvoje? Atsakė: jeigu užsienio valstybėje nėra palūkanų apmokestinimo (jei yra – susimokat užsieny), tada Lietuvoje nereikės mokėti už juos mokesčių. Tiesa, mane domino tik ES valstybės.
• Įdomus niuansas. Jeigu per metus už indėlius (nesvarbu, laikomas Lietuvoje ir/arba užsienyje (kaip supratau – kalba eina apie palūkanų sumą)) gavote daugiau kaip 2000 LTL palūkanų, privalote deklaruoti pajamas. Va taip Tiesa, mokesčių jokių nebus – tereikia tik deklaruoti.
• Dar pasitikslinau, kokių dokumentų reikia, norint įrodyti, kad sumokėjai už mokslą (gali atgauti dalį įmokos). Universitetas kažką išduoda – tiks. Tiesa, tą dokumentą reikia saugoti 10 metų.

Rodos, tiek Rimta įstaiga, rimtai dirba

Buvau šią savaitę viename iš Lietuvos bankų. Tai ten pasiėmiau tokį lankstinuką (nepamenu pavadinimo), kuriame surašytas ilgas sąrašas vietų, į kurias galima investuoti pinigus: inv. fondai, akcijos, obligacijas ir t.t. Trumpai visos sritys aprašytos ir pridėtas punktas apie rizikas – kokia rizika yra pasidedant pinigus į akcijas, obligacijas ir t.t.

Vienas iš punktų buvo indėlis banke. Prie rizikos: “jokia” (ar “nėra” – nepamenu). Toks klausimas: kas čia tokią nesąmonę sugalvojo, kad pasidedant indėlį nėra jokios rizikos? Na taip, rizika mažesnė negu obligacijose, bet kad jos išvis nėra, tai..? Žmonių klaidinimas.

Esu rašęs apie indėlių ir investicijų draudimą. Trumpai tariant: kas blogo gali atsitikti, jeigu Jūs padėsite indėlį?

1. “Tradiciniai” dalykai (gal kvailokai pavadinau, geriau nesugalvojau): politinė rizika (gali pasikeisti valdžia Lietuvoje ir visus indėlius nusavinti); valiutos rizika – valiutos nuvertėjimas ir pan.
2. Jūsų bankas gali bankrutuoti, tad galite neatgauti savo padėtų pinigų visai arba atgauti tik dalį (indėlių draudimas čia turėtų padėti).
3. Pinigus gali “suėsti” infliacija – pradinį sumos skaičių atgausite, bet nupirkti galėsite mažiau – indėlių palūkanos nepadengia infliacijos.

Rodos, tiek. Jeigu dar ką praleidau, prarašysiu.

Vakar su draugu trumpai šnektelėjom apie tai, kam žmogui gali reikėti kelių banko sąskaitų. Grįžęs namo dar šiek tiek pamąsčiau, ir mano apmąstymų rezultatai yra čia. Arba nuomonės gal

Tad, kodėl Jums gali prireikti turėti po sąskaitą skirtinguose bankuose?

1. Neturite ką veikti arba neturite kur dėti pinigų Tokio atvejo neaptarinėsim
2. Jūsų bankas neteikia tam tikrų paslaugų, kurių Jums reikia, tad Jūs atsidarėte banko sąskaitą kitame banke. Gana reali (mano nuomone) situacija. Nors dabar visi bankai Lietuvoje yra supanašėję, tad paslaugas galima gauti panašias visur. Tačiau jei banke A nėra tokios paslaugos, kurios Jums reikia, tai ko netapti dar ir banko B klientu? Kita vertus, psichologinis veiksnys – prisirišimas prie senojo banko – vistiek lieka (spėju, žinote visus pagrindinius savo banko bankomatus mieste ), tad visiškai persikelti į kitą banką negalite/nenorite.
3. Jūs norite papildomai apsidrausti savo indėlius. Juk visi indėliai, esantys banke sumuojasi, o indėliai virš nustatytos ribos nėra draudžiami. Bet, jei Jūs savo indėlius padalinsite į 2 dalis, kitas bankas vėl draus atskirai Jūsų indėlius. Pvz.: turime 70 000 litų. Išskaidykime indėlius į 7 bankus (po 10 000 litų) ir bankų bankroto atveju turėtumėte atgauti visus 70 000 Nerealus scenarijus… Aš jau esu rašęs apie indėlių draudimą.
4. Kitos priežastys. Daugiau nesugalvojau

Parašykite komentaruose, ką manote apie mano pamąstymus šia tema

Straipsnelis skirtas tiems, kurie rūpinasi, kas darosi su Jūsų pinigais indeliuose (laikomuose Lietuvos Respublikos bankuose, užsienio bankų Lietuvos skyriuose, kredito unijose), jei Jūsų bankas/finansinė įstaiga bankrutuoja. Nesigilinant į visus teisinius nuansus:

1) Draudžiami visi (su tam tikromis išimtimis) indėliai, saugomi litais, JAV doleriais, ES šalių valiutomis.

2) Nuo 2007-ų metų sausio 1-os dienos draudžiami indėliai iki 60 000 litų (arba ekivalentas užsienio valiuta). Nuo 2008-ų metų sausio 1-os d. sumos iki 20 000 eurų (arba ekivalentas kita valiuta).

3) Jeigu bankrutavo bankas, nuo 2007-ų metų sausio mėn. Jums bus išmokėta 100 proc. indėlio iki 10 000 litų suma ir 90 proc. indėlio iki 60 000 litų, kuris viršija 10 000 LTL (pvz. jei Jūs pasidėjote į banką 10 001 litą, bankas bankrutavo, tai Jūs atgausite 10 000 + 0,90 lito). Nuo 2008-ų sausio 1-os: 100 proc. iki 3 000 eurų ir 90 proc. sumos iki 20 000 eurų.

4) Jūsų kredito įstaiga už Jūsų laikomus indėlius perveda tam tikrą sumą pinigų (bankai – 0,45 proc. visų draudžiamų indėlių, kredito unijos – 0,2 proc.) į draudimo įmonę, kuri administruoja Indėlių draudimo fondą – iš jo bus išmokamos draudimo lėšos. Lietuvoje tai valstybės įmonė “Indėlių ir investicijų draudimas“.

5) Dažniausiai užduodami klausimai: http://www.idf.lt/indeliud.html

6) Įdomumo dėlei pasiskaičiuokite, kiek pinigėlių atgautumėte: http://www.idf.lt/draudimop.html
7) Tad, jei jūsų kredito įstaiga bankrutuos, turėtumėte atgauti savo lėšas

Yra taupymo būdas. Niekur nedėti jų, o laikyti namuose, po čiužiniu ar banko sąskaitoje, kurioje nemokamos palūkanos. Mano nuomone, tai pateisinama tik tokiu atveju, jei pinigų gali staigiai prireikti. Kitais atvejais (mano nuomone) tai net blogiau negu indėliai – net ir tų varganų palūkanų negauni, o infliacija viską vistiek ėda. Apie tai, kad pinigus iš namų kas nors gali pavogti (tfu tfu tfu), juos kaip nors sunaikinti ir pan. išvis nešneku.
Neblogas sprendimas gali būti  įsigyti kokį nors daiktą (automobilį, šaldytuvą, žemės ir pan.) – jo juk jokia infliacija nesuės. O buityje gali praversti

Kitas reikalas, jei žmogus nepasitiki bankais ir kitomis finansinėmis institucijomis (prisiminkime liūdnai pagarsėjusią bankų griūtį – “Sekundės” laikus). Tada jau kitaip. Bet šiuo atveju, manau, reikėtų pasitikėti šiuolaikiniais bankais – absoliuti dauguma yra stiprių užsienio bankų filialai (SEB, Swedbank, Nordea ir t.t.), tad kritiniu atveju šie bankai galėtų pervesti pinigų į Lietuvą, jei kiltų mokumo problemų. Aišku, jei visi indėlininkai supultų ir pareikalautų gražinti jų indėlius (teisę atgauti indėlį bet kada suteikia LR Civilinis kodeksas), bet koks bankas gali bankrutuoti, nors abejoju, kad taip būtų Lietuvoje. Ir Lietuvos bankas stebi  viską atidžiai. Tad, daugiau pasitikėjimo

Suprantama, galima ir Šveicarijoje savo pinigėlius apgyvendinti (reikės kada parašyti ir man apie Šveicarijos bankus), bet čia jau kita šneka

Turbūt žinomiausias būdas saugoti pinigus. Jūs nueinate į banką, savo turimus pinigus paprašote padėti kaip indėlį ir sau ramiai laukiate, kol galėsite pasiimti savo padėtus pinigus bei palūkanas. Viskas paprasta, bet jei dedate į paprasčiausią indėlį, tiesiog švaistote savo pinigus. Neleiskite jų vėjais, o padarykite gerą darbą – įsigykite kokį nors daiktą (televizorių, šaldytuvą, kompiuterį ir pan.), nes už indėlius gaunamos palūkanos – ašaros. Kodėl? Tuoj išsiaiškinsime.

Skaityti toliau…