Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

Dabar tapo populiaru diskutuoti apie eurą. Na, ką ten diskutuoti. Esmė: aiškinti, kad euras yra bloga valiuta (koks sutapimas: maždaug pusmečiu atgal taip šnekėjo apie JAV dolerį). Stengiamasi rasti kiek galima daugiau argumentų, kurie paaiškintų, jog euras yra beviltiškai žlugęs arba greitai žlugs.

Deja deja. Diskutuoti, aišku, galima. Tik per tas diskusijas nėra paminimas vienas labai svarbus dalykas: kuo daugiau žiniasklaida ir žmonės apie kokį nors ekonominį įvykį ar reiškinį diskutuoja, tuo daugiau kiti gražūs ir protingi žmonės (skirtingai nuo pirmųjų) iš to uždirba.

Spėju, dabar paklausite – kaip? Metodas yra paprastas. Esmė: sužinoti, į kurią pusę klostysis įvykiai. Aišku, jeigu tai nėra žinoma, vadinasi, tokį reiškinį reikia paskatinti, kas, beje, ir labai sėkmingai daroma: pavyzdžiui, eskaluojama euro nestabilumo tema.

Jeigu bus piešiama graži euro ateitis (minėtasis pusmetis atgal), vadinasi, euras kils. Tad šiuo metu reikia pirkti. Kita vertus, jeigu minėtasis euras krinta – laikas parduoti.

Gali pasidaryti įdomu – kaip tai suprasti? O metodas yra gana paprastas. Jeigu tu žinai (arba bandai paskatinti tokį bendrą žiniasklaidos foną), kad kada nors vėliau kas nors (tarkim, tas pats euras) kainuos pigiau negu dabar, visada gali turimą turtą eurais parduoti, o vėliau nusipirkti jį pigiau. Skirtumas tarp pardavimo ir pirkimo – bus uždarbis. O ką daryti, jeigu turimo turto (tarkim, valiutos) tu neturi? Nieko tokio – galima jį pasiskolinti, o vėliau gražinti.

Iš visų šių šnekų noriu pasakyti: netikėkit viskuo, kas ką kur rašo (kad ir, tarkim, šiame bloge). Nes visi siekia uždirbti ir formuoti sau tinkamą bei naudingą informaciją.

Metų gale stengiamasi apibendrinti praėjusius metus ir kartu prognozuoti, kokie bus kiti metai. Šiandien surašysiu savo mintis apie (dar) šiuos 2008-us, kitąkart – savo prognozes būsimiems 2009-iems.

Didžiausias 2008-ų metų smūgis pasauliui (mano akimis) yra pasaulyje siautėjanti finansų krizė. Labai gaila, tačiau ši krizė daro įtaką visiems ir viskam. Bankai bijo skolinti, įmonės negauna paskolų, stoja ekonomika. Didžiausia bėda, kad pasaulio bankų skiriami milijardai nepadeda ekonomikoms. Įdomiausia, kad pasakiškai sumažintos pasaulio centrinio bankų palūkanų normos (JAV Federalinis rezervų fondas – 0,25 proc. (jei gerai pamenu), Japonijos centrinis bankas – 0,1 proc., Europos centrinis bankas – 2,5 proc. (rodos), Anglijos bankas – 2 proc.) nelabai padeda – iš Centrinių bankų pasiskolinę komerciniai bankai nenori pinigų perskolinti kitiems.

Lietuvoje svarbūs dalykai buvo trys:

1. Neįvestas euras (man rodos, šiemet tai sužinojome). Reikia euro, oi, kaip reikia… Skaičiau, kad Slovakijoje (joje nuo sausio 1-os įvedamas euras) vien dėl euro įvedimo BVP augs 0,5 proc. daugiau. Praverstų tie papildomi procentai Lietuvai kitąmet…
2. Įstojimas į Šengeno erdvę. Totalus, visiškas ir įvairiapusis gėris. Jokių patikrų prie valstybių sienų (na, nebent pasirodysi įtartinas arba laikinai bus pradėti tikrinti pasai). O dar ir Šveicarija visai nesenai (rodos, lapkritį ar gruodį) įstojo į Šengeno erdvę. Smagu.
3. Pasaulio finansų krizės įtaka Lietuvai. Nesam mes provincija, tad pasaulio finansų neramumai atsikraustė ir pas mus. Didėja nedarbas, šnekos apie krizę mažina žmonių išlaidas (viskam), mažiau sumokama mokesčių į biudžetą.

Kitam kartui surašysiu savo prognozes 2009-iems metams