Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

Verslo žinios paskelbė įdomią naujieną: Lietuvos paštas ieško investuotojo, kuris teiktų finansines paslaugas.

Man tai priminė Austriją ir Vokietiją (girdėjau, kad ir Šveicarijoje yra tas pats, bet ten nesu buvęs – negaliu pasakyti), kur pašte veikia bankas – “Postbank” (arba kaip nors kitaip pavadintas). Principas labai paprastas: kadangi paštai turi labai išplėtotą skyrių tinklą, (bent jau daugumoje) pašto skyrių galima atlikti paprastas bankines operacijas: atsidaryti banko sąskaitą, pasidėti indėlį, sumokėti mokesčius, gauti banko kortelę ir t.t. Tokiuose pašto skyriuose, žinoma, yra pigiau negu “normaliuose”, tačiau ir kokybė prastesnė – nepamirškime, jog tai yra pašto skyrius su papildomomis funkcijomis.

Kita vertus – tai labai patogu. Nes, pavyzdžiui, palūkanos už bankų indėlius būna didesnės (bent jau taip mačiau Austrijoje) tokiuose pašto skyriuose-bankuose, negu bankų filialuose.

Tad ar turėsime dar vieną banką?

Skaitinėjau http://www.skatinimoplanas.lt/ ir radau keletą įdomybių.

• Svetainėje rašoma, kad Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriame Ūkio ministerija turėtų paruošti UAB steigimo dokumentų “pavyzdinius modelius” (šios paskutinės frazės nesupratau). Na, privalumas toksai, kad jei norite pradėti savo verslą, galite griebti paruoštus dokumentus ir tikėtis, kad jie tiks Taip pat – sukurti pavyzdinius Individualios įmonės įstatų projektus.
• Sumažinti UAB minimalų įstatinį kapitalą iki 1000 LTL. Ši dalis man labai patiko – reikia turėti gerokai mažiau pinigų, norint sukurti ribotos atsakomybės juridinį asmenį. Sakote, 1000 LTL yra gerokai per mažai įmonei? Teisybė. Bet juk naujai įsikūrus nereikia skubėti pirktis brangių automobilių ir sau išsimokėti tūkstantinius atlyginimus

Visi Verslo aplinkos gerinimo pasiūlymai gyvena čia: http://www.skatinimoplanas.lt/lt/projects/offers/4/#goup15

P.S. Gal žinote, kiek minimaliai valandų per mėnesį privalo dirbti įmonės direktorius? 2?

Pirmiausia – kas yra bankrotas? Paprastai tariant, tai yra situacija, kai skolos viršija turimą turtą, o skolų grąžinti jau nėra galimybių (papildomai pasiskolinant, užstatant turtą ar dar kaip nors kitaip).

Paklausite: o kodėl bankrotas nėra tada, kai skolos viršija turtą? Ogi labai paprastai – kadangi net ir tokiu atveju gali būti galimybių grąžinti skolą. Tarkim, Jūs turite vieną litą turto, tačiau Jūs man skolingas du litus. Tai ką – jau bankrutavote? Ne.  Tiesiog Jūs turite skolų ir viskas. Gali būti, kad Jūs esate labai laimingas ir eidamas gatve radote vieną litą, tad sudėjus su turimu savo litu jau galėsite man grąžinti skolą.

UAB arba AB bankroto atveju ieškomas visas jų turimas turtas. Yra skolos. Yra turtas. Turtas išparduodamas ir už gautuosius pinigus yra atsiskaitoma su kreiditoriais. Jei kas lieka – atitenka akcininkams.

Kad ir kaip skambiai skambėtų “valstybės bankrotas” – valstybė bankrutuoti negali. Geresnis ir tinkamesnis būtų “valstybės nemokumo” terminas. Tai yra situacija, kai valstybė negali apmokėti savo turimų skolų – ji paprasčiausiai neturi tiek pinigų. Pasitikėjimas tokia valstybe, aišku, stipriai krenta. Jei ji išsikapsto iš ekonominės duobės – ateity vis mažiau investuotojų norės tokiai valstybei skolinti pinigus (“jeigu jau kartą tapo nemoki, tai gali tapti ir dar kartą”).

Paklausite: o ką daryti valstybei, jei ji tapo nemoki? Kitaip tariant – valstybė neturi pinigų apmokėti savo turimoms skoloms. Kad ir kaip paradoksiškai tai skambėtų, tokiai valstybei reikia vėl skolintis. Kodėl? Todėl, kad turimomis pasiskolinotomis lėšomis galėtų padengti savo turimas skolas.

Kas sutinka nemokiai valstybei skolinti? Teisingai: mažai kas Tad čia į pagalbą ateina Tarptautinis valiutos fondas, kuris ir paskolina valstybei reikiamą pinigų sumą. Suprantama, ne už gražias akis. Skolą reikės gražinti. Su palūkanomis (tiesa, mažesnėmis negu skolinantis iš kitų šaltinių). Tačiau mainais už paskolą valstybė privalo subalansuoti biudžetą, laikytis griežtos finansinės drausmės ir kt.

Ir galiausiai paskutinė šalis pas mus – Liuksemburgas.

Ieškojau ieškojau ir mažai ką radau. Kaip ir visur, bankuose galima atsidaryti banko sąskaitą, tačiau kažkodėl niekaip neradau, kiek šis malonumas kainuoja. Tad teks pasinagrinėti patiems

http://www.nordea.lu/928942.html

http://www.bcee.lu/en

http://www.swedbank.lu/welcome.html

Lietuvoje atsidarė dar vienas bankas – “Svenska Handelsbanken” (įdomus pastebėjimas: dešinėje, viršuje esančiame drop-down meniu Lietuvos dar nėra ). Nuskuodžiau į “Registrų centrą” ir atlikau paiešką – tikrai lapkričio 25-ą dieną įregistruotas “Svenska Handelsbanken AB Lietuvos filialas“. Tai bus užsienyje veikiančio banko atstovybė Lietuvoje. Kaip jau tradicija tapo – bankas skandinavų. Jei tiksliau – švedų.

Šio banko pavadinimas man kažkur girdėtas. Tik niekaip negaliu prisiminti – kur. Galbūt man pavadinimas asocijuojasi su vokiečių verslo portalu Handelsblatt… Bet ne – iš kažkur kitur.

Neseniai pravedžiau tokį kuklų tyrimą – kokie Lietuvoje veikiantys bankai turi savo atstovybes Austrijoje. Atsakymas: tik “UniCredit”. Bent jau kitokių neradau Lietuvoje. O dabar dar ir “Svenska Handelsbanken” – jis irgi turi atstovybę Austrijoje.

Džiugu, kad turėsime dar vieną banką. Tik nesupratau, ar jis taiko į plačiąją visuomenę ar į vadinamąjį private banking (į turtingų klientų aptarnavimą). Bet kokiu atveju – lauksim, kas čia bus

Sveikinu atvykus į Lietuvą

Turbūt visi girdėjome, kad naujoji koalcija Seime žada reformuoti mokesčių sistemą. Manęs mano draugas paklausė, kam, kodėl ir dėl ko visa tai yra daroma? Pabandysiu surašyti savo mintis.

Pirmiausia – skaičiai (nuobodoka dalis, bet perskaitykite). Norima pridėtinės vertės mokestį (PVM) pakelti nuo dabar esančių 18 proc. iki 20 proc. Gyventojų pajamų mokestį (GPM) – sumažinti nuo 24 proc. iki 20 proc. Įmonių pelno mokestį pakelti nuo 15 proc. iki 20 proc. Dividendų apmokęstinimo tvarkos nekeisti – palikti dabar esančius 15 proc. Skaičiau komentarus, kad toks mokesčių suvienodinimas įneš aiškumo ir paprastumo į Lietuvos mokesčių sistemą – beveik viskas bus apmokęstinama 20 proc. tarifu. Tai pat bus panaikintos PVM lengvatos viskas, išskyrus lengvatą šildymui. Tai tiek tų skaičių. Dabar smagiausia dalis – mano šnekos

Mokesčių sistema ir, ypač, mokesčių sistemos keitimas visada buvo, yra ir bus jautri ir “pavojinga” tema bet kokiai Vyriausybei. Mokesčių sistemos keitimas atneša vienokios ar kitokios (bent trumpalaikės) sumaišties. O jeigu dar mokesčiai yra didinami – išvis didelis nepasitenkinimas. Na, juk tai visai suprantama – kas nori mokėti didesnius mokesčius?!..

Esmė ta, kad mokesčiai savaime nėra blogas dalykas – per mokesčius perskirstomos žmonių ir įmonių uždirbtos pajamos, tad valstybės biudžetas “didėja”, o kartu ir gali išmokėti daugiau pinigų valstybės gyventojams ir t.t. Teorija, aišku, smagus dalykas, tačiau juk už visas (galimai) didesnes socialines (ir kitokias) išmokas daugiau (ap)mokėti nesinori niekam.

Bet čia truputį ne į temą. Grįžkime prie pagrindinio klausimo – kodėl keičiama mokesčių sistema?

Bėda ta, kad mūsų biudžetas turi šiek tiek per daug išlaidų – kitaip tariant, jis yra nesubalansuotas (išlaidos viršija pajamas). Savaime tai nėra blogai, tačiau šįkart jau stipriai persistengta - per didelis deficitas (DELFI rašo, kad apie 3 mlrd. litų (nors kažkur skaičiau, kad tikimasi vienaip ar kitaip surinkti 4 mlrd. litų, o biudžeto deficitą palikti iki 1 mlrd. litų (reikia mažiau skaityti ))). Daug. O pasaulyje dar ekonomikos krizė tvyro. Nėr pinigų

Tad kas ir kodėl bus daroma? Bus mažinamos išlaidos ir didinamos biudžeto pajamos. Kaip? Parašyta viršuje O kodėl?

Apie tai – kitą kartą

Ekonomikoje taip vadinama situacija, kai šalis gauna didelius kiekius tvirtos (paprastai užsienio) valiutos už savo parduodamas prekes/paslaugas, todėl kyla savos valiutos kursas.

Pavyzdys – Rusija. Parduoda naftą, dujas. Atsiskaitymai vyksta JAV doleriais. Gaunami dideli kiekiai JAV dolerių, tad reikia atidžiau stebėti rublio kursą

P.S. Kuo čia siejasi su Olandija – nežinau

Hanzabankas pakeitė pavadinimą į Swedbank. Apie tai trimituoja visur dabar – kad klientų panikos nebūtų. Sveikinu su vardo pakeitimu

Tačiau turiu ir pastabų. Ar čia man su aritmetika kažkas negerai, bet po Hanza fondų fondo 100 “Fondo praėjusio mėnesio ataskaita (PDF)” slepiasi dokumentas su 2008 m. birželio 30 dienos data. Aš puikiai suprantu, kad vardo keitimas yra rimtas daiktas – pakeisti iškabas, visus blankus ir t.t. ir pan. Yra ką veikti. Tačiau galima būtų ir įdėti ataskaitą apie fondo dabartinę padėtį. Kažkaip graudžiai atrodo, kai yra trijų mėnesių senumo ataskaita Hanza.NETe Mielieji, dėkit naują – yra besidominčių žmonių.

Aišku, toje ataskaitoje nekas bus parašyta – kritę dabar viskas, tačiau man, kaip investuotojui, įdomu kas su mano pinigais daros. Ir dar įdomesnė yra fondo valdytojo nuomonė apie padėtį finansų rinkoje. Juk kažkuo reikia remtis, priimant sprendimą, ar investuoti į fondą?

Greičiau.

Paskutiniu metu mane kankina klausimas (vienas iš daugelio, bet šitas su ekonomika susijęs): kada bus didinamos JAV dolerio bazinės palūkanų normos?

Nušliaužiau iki JAV Federalinės rezervų sistemos (Fed) tinklalapyje skelbiamo Fed susitikimų grafiko (http://www.federalreserve.gov/monetarypolicy/fomccalendars.htm). Artimiausias susitikimas šviečiasi rugsėjo 16 dieną. Maždaug dvi su puse savaitės liko.

Greičiau tas palūkanas padidintų, nes kai gauni varganus du procentėlius už indėlį, tai graudu daros… Nors JAV ekonomika ne per geriausius laikus dabar išgyvena

Žodžiu, negėris Daugiau duokit palūkanų už JAV dolerį

Papildyta. http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=2e6bf4b3-7d34-409c-a26e-419b343b0b9b&open=sec

http://www.delfi.lt/news/economy/realestate/article.php?id=17242075

Straipsnis apie nekilnojamojo turto rinkos krizę JAV - kas, kodėl ir dėl ko. Rimtas žmogus rašo, paskaityti tikrai verta.