Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

Prieš metus parašiau keletą prognozių apie tai, kokie gali būti 2009-i metai. Pabandykim įvertinti

http://www.ernestas.info/2008/12/30/mano-ekonomikos-prognozes-2009-iems-metams/ <- jos visos čia

Pradėkim nuo prognozių pasauliui:

1. Na… Vienu momentu taip ir buvo – akcijos pradėjo staigiai brangti, tada atpigo. Tarkim: parašom 0,5 balo.
2. Prie to paties 1-o punkto.
3. http://www.oil-price.net/ <- čia pasižiūrėjau naftos kainą. Ji beveik visada viršijo minėtuosius 50 USD. Tad visiškai nepataikiau. 0 balų.
4. Daugmaž pataikiau. 0,5 balo.

Na, ir Lietuvai:

1. Pasaulis po truputį atsigauna, mes toliau smunkame. 0 balų.
2. Taip ir atsitiko. Tenka daug skolintis. 1 balas.
3. Pasirodo, įtakojo. 0 balų.
4. Pataikiau.  1 balas.
5. O taip… 1 balas.
6. 1 balas.

Nedidelė citata (buvo vietoje išvados):

“Labai tikiuosi, kad visas pasaulis iš šios globalinės finansų krizės padarys rimtas ir toli siekiančias išvadas. Galbūt bus sugriežtinta ir sustiprinta finansų įstaigų kontrolė. Galbūt bus rasta klaidų šiuolaikinėje finansų rinkoje. Kad ir kaip ten būtų – pasidarykime išvadas visi. Tikėkimės, kad ši krizė mums visiems išeis į naudą ir tikimės, kad jos metu ir po jos pasimokysime visi”.

Tinka

Išvada: Iš 9-ių galimų balų gavau: 5-is balus. Hm… Na… Aiškiai reikia mažiau prognozuoti

Seniau pakeverzojau laišką LR Vyriausybei, kuris buvo persiųstas Ūkio ministerijai. Gavau atsakymą iš Ūkio ministerijos. Laiškas datuotas 2009 kovo 23-a diena, Lietuvoje aš jį gavau 2009 kovo 25-ą, į Austriją jis atkeliavo balandžio 3-ą dieną. Na, bet kas parašyta atsakyme iš Ūkio ministerijos?

Vyriausybės kanceliarija 2009 m. vasario 19 d. raštu Nr. K-915/33-194 pagal kompetenciją persiuntė Ūkio ministerijai Jūsų laišką, adresuotą Vyriausybei, kuriame pateikėte pasiūlymus dėl smulkaus verslo bendravių steigimo supaprastinimo. Dėkojame už Jūsų nuomonę ir pateiktus pasiūlymus dėl supaprastintos ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens formos sukūrimo.

Vyriausybė 2009 m. vasario 25 d. pritarė Ūkio ministerijos parengtam Ekonomikos skatinimo planuo, kurio tikslas yra palengvinti ir pagerinti verslo sąlygas Lietuvoje. Verslo aplinkos gerinimas (“Saulėtekis”) yra viena iš prioritetinių Ekonomikos skatinimo plano sričių, kuri apima ir įmonių teisinės aplinkos tobulinimą. Asmenys, nusprendę pradėti verslą, ir dabar turi alternatyvų parinkti jiems priimtiniausią juridinio asmens teisinę formą, tačiau siekiant apsaugototi savo asmeninį turtą, paprastai renkasi mažiausios rizikos reikalaujančio juridinio asmens steigimą. Atsižvelgiant į Jūsų pasiūlymą sukurti naujos teisinės formos ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį, informuojame, kad šiuo metu numatytomis priemonėmis siekiama esamo uždarųjų akcinių bendrovių steigimo reguliavimo (minimalaus įstatinio kapitalo, steigimo procedūrų ir išlaidų, sprendimo priėmimo ir kt.) supaprastinimo, kuris, neabejotinai, turės ir įtakos ir asmenims, norintiems sukurti smulkų šeimos verslą. Šios priemonės iš dalies atitinka Jūsų laiške pateiktus pasiūlymus. Teisinio reguliavimo supaprastinimu siekiama visiams sudaryti palankias sąlygas pradėti ir plėtoti verslą. Steigimo išlaidos priklausys nuo steigėjų investicijų, o sprendimo priėmimo procedūrų sudėtingumas – nuo pasirenkamos steigiamo juridinio asmens valdymo struktūros.

Va taip va Na, kokias išvadas galima padaryti?

Akivaizdu, kad mano laišką perskaitė. Tai – džiugu. Nenukeliavo laiškas kur nors į šiukšlių dėžę (laišką siunčiau neregistruotu paštu). Tad, jei turite gerų pasiūlymų, rašykit Atsakymą gausit

Tik įdomu, kaip ten baigsis su tuo įstatinio kapitalo mažinimu. Nes vistiek aš manau, kad 10 000 litų surinkti paprastam, eiliniam žmogui, yra gerokai per daug. Nors, pavyzdžiui, žinau, kad Latvijoje minimalus UAB (suprantama, latviško analogo) įstatinis kapitalas yra 2 000 latų (maždaug 10 000 litų). Bet vistiek: 10 000 litų reikia dar turėti…

Pirmiausia – kas yra bankrotas? Paprastai tariant, tai yra situacija, kai skolos viršija turimą turtą, o skolų grąžinti jau nėra galimybių (papildomai pasiskolinant, užstatant turtą ar dar kaip nors kitaip).

Paklausite: o kodėl bankrotas nėra tada, kai skolos viršija turtą? Ogi labai paprastai – kadangi net ir tokiu atveju gali būti galimybių grąžinti skolą. Tarkim, Jūs turite vieną litą turto, tačiau Jūs man skolingas du litus. Tai ką – jau bankrutavote? Ne.  Tiesiog Jūs turite skolų ir viskas. Gali būti, kad Jūs esate labai laimingas ir eidamas gatve radote vieną litą, tad sudėjus su turimu savo litu jau galėsite man grąžinti skolą.

UAB arba AB bankroto atveju ieškomas visas jų turimas turtas. Yra skolos. Yra turtas. Turtas išparduodamas ir už gautuosius pinigus yra atsiskaitoma su kreiditoriais. Jei kas lieka – atitenka akcininkams.

Kad ir kaip skambiai skambėtų “valstybės bankrotas” – valstybė bankrutuoti negali. Geresnis ir tinkamesnis būtų “valstybės nemokumo” terminas. Tai yra situacija, kai valstybė negali apmokėti savo turimų skolų – ji paprasčiausiai neturi tiek pinigų. Pasitikėjimas tokia valstybe, aišku, stipriai krenta. Jei ji išsikapsto iš ekonominės duobės – ateity vis mažiau investuotojų norės tokiai valstybei skolinti pinigus (“jeigu jau kartą tapo nemoki, tai gali tapti ir dar kartą”).

Paklausite: o ką daryti valstybei, jei ji tapo nemoki? Kitaip tariant – valstybė neturi pinigų apmokėti savo turimoms skoloms. Kad ir kaip paradoksiškai tai skambėtų, tokiai valstybei reikia vėl skolintis. Kodėl? Todėl, kad turimomis pasiskolinotomis lėšomis galėtų padengti savo turimas skolas.

Kas sutinka nemokiai valstybei skolinti? Teisingai: mažai kas Tad čia į pagalbą ateina Tarptautinis valiutos fondas, kuris ir paskolina valstybei reikiamą pinigų sumą. Suprantama, ne už gražias akis. Skolą reikės gražinti. Su palūkanomis (tiesa, mažesnėmis negu skolinantis iš kitų šaltinių). Tačiau mainais už paskolą valstybė privalo subalansuoti biudžetą, laikytis griežtos finansinės drausmės ir kt.

Gerb. Vyriausybe,
Perskaičiau Jūsų interneto tinklalapyje (www.vyriausybe.lt) pateiktą ekonomikos skatinimo programą ir norėčiau pateikti keletą siūlymų, susijusių su smulkiojo šeimos verslo skatinimu bei atkreipti Gerb. Vyriausybės dėmesį į, mano nuomone, pagrindinį trukdį, kuriant savo šeimos smulkųjį verslą.
Lietuvoje priimtiniausias būdas užsiimti verslu yra įsteigti individualią įmonę (IĮ) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Pagal Lietuvos įstatymus, IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tad verslininkas, įsteigęs IĮ, už jos veiklą atsako visu savo asmeniniu turtu. Gerb. Vyriausybė turbūt sutiks, kad smulkiam šeimos verslui toks juridinis vienetas yra perdaug rizikingas – nepasisekus verslui iš IĮ savininko asmeninio turto bus ieškomos skolos.
Priimtinesnis būdas yra steigti ribotos atsakomybės bendrovę (angl. Limited Liability Company, LLC). Pagal Lietuvos įstatymus tai yra uždaroji akcinė bendrovė – UAB. Noriu atkreipti Gerb. Vyriausybės dėmesį, jog smulkiai šeimyninei įmonei didžiausias UAB trūkumas yra didelis pradinis įstatinis kapitalas – bent 10 000 litų.
Yra valstybių, kuriuose nėra minimalaus įstatinio kapitalo įmonėms arba jisai yra labai mažas (jei neklystu, Didžiojoje Britanijoje minimalus įmonės įstatinis kapitalas yra 1 Didžiosios Britanijos svaras sterlingų). Gerb. Vyriausybė turbūt sutiks, kad pritaikius panašų modelį Lietuvoje būtų labai supaprastintos ir pagerintos verslo pradėjimo Lietuvoje sąlygos. Prisimenu, kad Gerb. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius paskutiniame 2008-ų metų savaitraščio „Veidas“ numeryje šnekėjo apie galimybę steigti įmones su vieno lito įstatiniu kapitalu.
Manau, kad šiuo metu Lietuvoje veikiantys UAB reglamentavimo įstatymai yra geri ir jų keisti nereikėtų. Tačiau smulkiam šeimos verslui UAB steigti gali būti per sudėtinga ir brangu. Tad būtų galima įteisinti kitokio tipo ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį. Sąlyginai jį pavadinsiu Smulkiojo Verslo Bendrove – SVB.
Manau, kad tokia SVB turėtų pasižymėti šiais bruožais:
1.    Nedidelis minimalus įstatinis kapitalas. Pavyzdžiui, galėtų būti minėtasis vienas litas ar vienas šimtas litų. To reikia tam, kad būtų galima paprastai ir pigiai įsteigti įmonę.
2.    Supaprastinta buhalterija. Pavyzdžiui, kaip IĮ atveju. To reikia tam, kad smulki įmonė galėtų neapsikrauti sudėtingu buhalteriniu darbu, o susikoncentruotų į darbo vietų sukūrimą.
3.    Maksimalaus darbuotojų skaičiaus apribojimas. Pavyzdžiui, 5 ar 10. Nemanau, kad smulkiai įmonei reikalingas didelis darbuotojų skaičius. Jeigu norima daugiau darbuotojų – reikėtų SVB reorganizuoti į UAB.
4.    Ribota civilinė atsakomybė. Pavyzdžiui, kaip UAB atveju. To reikia tam, kad pradedantys verslininkai nebijotų pradėti savo verslą, nes nepasisekus jų verslui, tai niekaip neatsilieps jų asmeniniam turtui.
5.    Galimybė paprastai papildyti SVB įmonės kapitalą. Pavyzdžiui, tiesiog pervedant (perleidžiant) asmenines lėšas. Labai tikėtina, kad smulkios šeimyninės įmonės lėšos bus šeimos narių asmeninės santaupos, tad reikėtų sugalvoti paprastą, aiškų ir skaidrų mechanizmą, kaip visiškai legaliai būtų galima perleisti asmenines lėšas SVB (pavyzdžiui, užpildant nesudėtingą paraišką ar kasos pajamų orderį).
6.    Nesudėtingas įmonės valdymas. Pavyzdžiui, kaip UAB atveju – valdo įmonės direktorius, leisdamas įsakymus. To reikia tam, kad būtų supaprastinti biurokratiniai reikalavimai įmonės veiklai, o įmonė galėtų koncentruotis tik į verslą.
7.    Įmonės steigimo procedūra būtų paprasta ir trumpai trunkanti. Pavyzdžiui, per internetą. To reikia tam, kad įmonę būtų galima įsteigti paprastai ir greitai.
Labai apgailestauju, tačiau aš nesu teisininkas, tad negaliu labiau sukonkretinti savo pasiūlymo, tad perteikiau jį tiktai bendrais bruožais.
Būtų labai malonu sulaukti Gerb. Vyriausybės atsakymo į šį mano pasiūlymą.
Gerb. Vyriausybei nuoširdžiai linkiu sėkmės šiuo sunkiu ekonominio nuosmukio laikotarpiu. Sėkmės darbuose!

Štai tokio turinio laišką šiandien išsiunčiau Lietuvos Respublikos Vyriausybei Žiūrėsim, gal ką atsakys

Galvojau gal siųsti registruotu paštu, bet pinigų pagailo – tad siųsiu paprastu

Net jei ir gaučiau atsakymą, jau būsiu užsieny Gaila

Ūkio ministerija savo tinklalapyje yra patalpinusi Ekonomikos skatinimo planą. Aš jį atsiverčiau todėl, kad prisiminiau Ministro Pirmininko žodžius apie įteisinimą nedidelių įmonių, kurių įstatinis kapitalas būtų vienas litas. Galvoju, gal rasiu ką.

6-ame skyriuje “Verslo aplinkos gerinimas (“Saulėtekis”)” apie verslo sąlygų gerinimą yra rašoma:

1. Įmonių teisinės aplinkos tobulinimas

a. Įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintą galimybę registruoti įmones elektroniniu būdu.

b. Siekiant sudaryti palankias sąlygas smulkiajam šeimos verslui, sukurti mokestinių kreditų sistemą verslą pradedantiems asmenims.

c. Siekiant sudaryti palankias sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui, supaprastinti uždarųjų akcinių bendrovių teisinį reguliavimą.

Tai ir viskas Apie tokias mažąsias įmones nerašo nei žodžio. Labai gaila.

Įdomu, gal būtų galima parašyti registruotu paštu Vyriausybei ir to paklausti? Kaip manot, atsakytų? Kainuotų kokius 5 LTL :/

Bet įdomu būtų

Metų gale stengiamasi apibendrinti praėjusius metus ir kartu prognozuoti, kokie bus kiti metai. Šiandien surašysiu savo mintis apie (dar) šiuos 2008-us, kitąkart – savo prognozes būsimiems 2009-iems.

Didžiausias 2008-ų metų smūgis pasauliui (mano akimis) yra pasaulyje siautėjanti finansų krizė. Labai gaila, tačiau ši krizė daro įtaką visiems ir viskam. Bankai bijo skolinti, įmonės negauna paskolų, stoja ekonomika. Didžiausia bėda, kad pasaulio bankų skiriami milijardai nepadeda ekonomikoms. Įdomiausia, kad pasakiškai sumažintos pasaulio centrinio bankų palūkanų normos (JAV Federalinis rezervų fondas – 0,25 proc. (jei gerai pamenu), Japonijos centrinis bankas – 0,1 proc., Europos centrinis bankas – 2,5 proc. (rodos), Anglijos bankas – 2 proc.) nelabai padeda – iš Centrinių bankų pasiskolinę komerciniai bankai nenori pinigų perskolinti kitiems.

Lietuvoje svarbūs dalykai buvo trys:

1. Neįvestas euras (man rodos, šiemet tai sužinojome). Reikia euro, oi, kaip reikia… Skaičiau, kad Slovakijoje (joje nuo sausio 1-os įvedamas euras) vien dėl euro įvedimo BVP augs 0,5 proc. daugiau. Praverstų tie papildomi procentai Lietuvai kitąmet…
2. Įstojimas į Šengeno erdvę. Totalus, visiškas ir įvairiapusis gėris. Jokių patikrų prie valstybių sienų (na, nebent pasirodysi įtartinas arba laikinai bus pradėti tikrinti pasai). O dar ir Šveicarija visai nesenai (rodos, lapkritį ar gruodį) įstojo į Šengeno erdvę. Smagu.
3. Pasaulio finansų krizės įtaka Lietuvai. Nesam mes provincija, tad pasaulio finansų neramumai atsikraustė ir pas mus. Didėja nedarbas, šnekos apie krizę mažina žmonių išlaidas (viskam), mažiau sumokama mokesčių į biudžetą.

Kitam kartui surašysiu savo prognozes 2009-iems metams

Lietuvoje atsidarė dar vienas bankas – “Svenska Handelsbanken” (įdomus pastebėjimas: dešinėje, viršuje esančiame drop-down meniu Lietuvos dar nėra ). Nuskuodžiau į “Registrų centrą” ir atlikau paiešką – tikrai lapkričio 25-ą dieną įregistruotas “Svenska Handelsbanken AB Lietuvos filialas“. Tai bus užsienyje veikiančio banko atstovybė Lietuvoje. Kaip jau tradicija tapo – bankas skandinavų. Jei tiksliau – švedų.

Šio banko pavadinimas man kažkur girdėtas. Tik niekaip negaliu prisiminti – kur. Galbūt man pavadinimas asocijuojasi su vokiečių verslo portalu Handelsblatt… Bet ne – iš kažkur kitur.

Neseniai pravedžiau tokį kuklų tyrimą – kokie Lietuvoje veikiantys bankai turi savo atstovybes Austrijoje. Atsakymas: tik “UniCredit”. Bent jau kitokių neradau Lietuvoje. O dabar dar ir “Svenska Handelsbanken” – jis irgi turi atstovybę Austrijoje.

Džiugu, kad turėsime dar vieną banką. Tik nesupratau, ar jis taiko į plačiąją visuomenę ar į vadinamąjį private banking (į turtingų klientų aptarnavimą). Bet kokiu atveju – lauksim, kas čia bus

Sveikinu atvykus į Lietuvą

Ekonomikoje taip vadinama situacija, kai šalis gauna didelius kiekius tvirtos (paprastai užsienio) valiutos už savo parduodamas prekes/paslaugas, todėl kyla savos valiutos kursas.

Pavyzdys – Rusija. Parduoda naftą, dujas. Atsiskaitymai vyksta JAV doleriais. Gaunami dideli kiekiai JAV dolerių, tad reikia atidžiau stebėti rublio kursą

P.S. Kuo čia siejasi su Olandija – nežinau

Manęs draugas paklausė, ką aš manau apie Lietuvoje veikiančių bankų stabilumą. Na, paprastai tariant: ar jie bankrutuos? Pagalvojau, gal mano pamąstymai gali būti naudingi ir kitiems žmonėms

Pradėsiu nuo toli. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus (Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymas) Lietuvoje yra draudžiami visi bankuose ir kredito unijose laikomi indėliai. Savo bloge jau rašiau apie tai. Rodos, trečiadienį LR Vyriausybė priėmė nutarimą, jog reikėtų padidinti Lietuvoje draudžiamų indėlių sumą nuo 20 100 eurų (arba ekvivalentas litais) iki 100 000 eurų. Tam dar reikės Seimo ir Prezidento pritarimo, bet pats faktas jau sako – bandoma užkirsti kelią visokioms negerovėms.

Toliau. Dar šią savaitę Europos centrinis bankas (ECB), JAV Federalinis rezervų fondas (Fed), Šveicarijos, Kanados, Švedijos ir (man rodos) Japonijos bankai sumažino bazines palūkanų normas (nepamirškime apie 700 mlrd. USD vertės rinkų gelbėjimo plano). Kam? Kad palengvintų skolinimąsi.

Taip… Žiūrim toliau Lietuvoje dauguma Skandinavijos bankų, kurie (bent jau kaip tvirtinama) nėra baisiai daug pinigėlių sumerkę į JAV antrinės būsto paskolų rinkos produktus.

Apibendriname, ką turime. Situacija finansų rinkose nėra gera, bet:

1. Bus išperkamos blogos paskolos. Bankų balansai pagerės.
2. Atpigintas skolinimas – vadinas, bus lengviau ir paprasčiau pasiskolinti iš Centrinių bankų pinigų. Atkreipkime dėmesį: nors Europos centrinis bankas sako, kad vardant mažos infliacijos galima aukoti ekonominį augimą (JAV Fed’as daro atvirkščiai), bet šįkart jis rūpinas ekonominiu augimu (ECB palūkanų norma yra 3,75 proc., o Eurostat prognozuoja, kad 2008 m. rugsėjį Euro zonos infliacija bus 3,6 proc. (lažinamės, kad jei ne bloga padėtis, palūkanų norma vis dar būtų 4,25 proc.?)). Akivaizdu, kad koordinuotas Centrinių bankų sprendimas sumažinti bazines palūkanų normas rodo jų ryžtingą norą padėti “sergančioms” rinkoms.
3. Bus (gal) padidinta indėlių draudimo suma iki 100 000 eurų. Net jei nebus padidinta, o jūsų vienam banke laikomų indėlių suma viršija 20 100 eurų – Jūs galite savo indėlius išskaidyti po kelis bankus (tarkim, turite 30 000 eurų indėlių – padėkite į du bankus po 15 000 eurų). Taip jūsų turimi indėlėliai bus labiau apdrausti nuo bankų žlugimo.

Ir galiausiai: ar verta jaudintis ir bėgti į banką uždaryti savo sąskaitą ir pasiimti visus ten laikomus pinigus? Atsakymas (mano galva): verta tik, jei Jūs labai nervinatės ir naktim negalite miegoti, nes bijote, kad bankas žlugs, o Jūsų pinigai dings. Tada taip. Nervų gadinti neapsimoka. Dėl šventos ramybės – uždarykite banko sąskaitą ir pasiimkite indėlius. Kitais atvejais – kam prarasti palūkanas už indėlį?..

Žinau, kad dabar Lietuvoje skleidžiami gandai, kad vienas bankas žlunga (apie kokį banką šnekama – žinau, bet gandų skleidimu neužsiimu). Netikiu aš tokiais gandais. Manau, kad jei bankui pasidarys tikrai riesta, jam padės motininiai bankai (jei jis yra kokio nors banko filialas) ir/arba Lietuvos centrinis bankas. Kritiniu atveju bankas gali būti nacionalizuotas Valstybės.

Savišvietai: http://www.iidraudimas.lt/lt/indeliu-draudimas/

Tad, mano mintys tokios. Kaip manote, teisingos?

Ši žinutė, deja, ne iš kurios nors partijos rinkimų programos. Tiesiog išgirdau per televiziją vienos partijos atstovo pasisakymą.

Pasisakymo pagrindinė esmė buvo tokia. Lietuvos bankai nenori finansuoti įvairių projektų (t.y. teikti paskolų), todėl Lietuvos ekonominė padėtis blogėja. Žodžiu, dėl (paskutinės/dabartinės) negerovės Lietuvoje kalti  bankai. Jeigu jie viską iš eilės finansuotų (teiktų paskolas) Lietuvos ekonominė padėtis greitai taptų gera. Tad mano pasvarstymai šia tema.

Viena pusė pasakymo yra teisinga. Bankai atsisako teikti paskolas. Tiksliau, ne atsisako, o sugriežtino paskolų teikimo sąlygas. Tad įvairūs projektai nėra vykdomi – trūksta finansavimo. Aišku, tokia padėtis nėra gera.

Bet… Kas čia kalba apie atsisakymą išduoti paskolas?.. Paskolų išdavimo sąlygos yra sugriežtintos, bet paskolos yra išduodamas. Gali kilti klausimas: kodėl? Čia ir yra esmė Jeigu bankai nenori teikti paskolų (ar griežtina jų išdavimo sąlygas), vadinasi jie įžvelgia kažkokią negerovę, dėl kurios paskolų į kairę ir dešinę nedalins. Tad jei jie mato grėsmę, paskolų neišduoda. Paprasta Nepamirškim, kad bankai yra komercinės įmonės ir labdara neužsiima. Jie mielai uždirbtų daugiau pinigų (kaip? Labai paprastai – paskoloms uždėtų dideles palūkanas ir tikėtųsi, kad paskola bus gražinta), bet greičiausiai baimė dėl ekonominės padėties stabdo norą beatodairiškai rizikuoti skolinant pinigus. O prisimenant, kad pasaulyje finansinė krizė, kai baisiai trūksta pinigų, tai bankai ir nenori daug pinigų išleisti. Kam skolinti pinigus dabar, jei dar pačiam jų gali prireikti?.. Žiūrėk – be pinigų liksi, tai po to dar ir bankrutuoti gali…

Ir galiausiai, jei viršuje išdėstytos mintys atrodo klaidingos, pateiksiu paskutinę. Įsivaizduokim situaciją: Jūs turite 1000 litų. Aš ateinu pas jus ir sakau: “Paskolink man tą 1000 litų. Turiu baisiai gerą projektą, reikia pinigų.”. Jūs sakot: “Ne, ne… Nenoriu. Man pačiam pinigų reikia.”. “Nagi, paskolink.”. “Ne. Nebent palūkanas dideles mokėsi, bet ir tai abejotina… Mano pinigai – ką noriu, tą ir darau.”. Na, gal ne visai tiksliai pasakiau, bet mintis tokia: bankų pinigai yra bankų nuosavybė. Jų reikalas kada, ką, kiek ir kam reikia/nori skolinti.

Kaip manot, aš teisus?..