Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

Kas turėjote 2009 m. balandžio 10-ą dieną Ūkio banko akcijų (UKB1L) – pasitikrinkite savo vertybinių popierių sąskaitas Turėtumėte gauti nemokamų akcijų. Santykiu: už keturias turimas vieną nemokamą duoda

Tiesa, yra vienas nedidelis niuansas.  Bėda ta, kad už nemokamas akcijas, net ir išlaikius daugiau kaip metus, teks susimokėti mokesčius jas parduodant. Man rodos, 26 proc. … Gaila :/

Na, bet, kaip sakoma, dovanotam arkliui į dantis nežiūrima

Bankų reklama Lietuvoje labai brukama. Deja, ne per efektyviausiai

Austrijoje daroma šiek tiek kitaip. Niekas bankų nereklamuoja. Tiesiog visur kabo banko logotipas. To pilnai užtenka.

Pvz. Raiffeisen banko:

Absoliuti dauguma Lietuvoje esančių bankų yra skandinaviški, jie užima apie 80 proc. mūsų šalies bankinės rinkos. Tad Lietuvoje vyrauja skandinaviškas bankininkystės modelis.

Austrijoje teko man atsidaryti banko sąskaitą, tad pastebėjau keletą skirtumų tarp austriškų ir skandinaviškų bankų.

Atidaryti banko sąskaitą čia užtruko gerokai ilgiau negu Lietuvoje – maždaug 7 ar 10 minučių. Per tą laiką buvau mandagiai pasodintas į kėdę ir teko luktelti bei atsakyti į keletą klausimų. Trumpai tariant: čia viskas vyko gerokai mandagiau nei Lietuvoje (nepamirškit – aš paprastas studentėlis, ne milijonierius).

Banke, kaip ir (kiek mačiau) visur, kabo krikščioniškas kryžius. Jų yra visur – katalikiška šalis

Banke gerai šneka angliškai, aptarnavimo kokybė geresnė negu Lietuvoje.

Čia, kiek mačiau, populiariausia kortelė yra Maestro arba MasterCard. Kai kur aptarnauja ir Visa. Didesniuose miestuose tiks ir Visa Electron, nors su ja gali būti problemų. O mane Lietuvoje viename banke įtikinėjo, kad “nereikia Maestro, Visa Electron tiks”.

Atradau, kad Swedbank’as atnaujino savo internetinį banką. Panaršiau ir mano pastebėjimai tokie:

• Yra dvi aplinkos: https://lt.hanza.net/hanzaLT/hanzanet (senoji) ir naujoji https://ib.swedbank.lt/private. Tiesa, automatiškai iš banko tinklalapio nukreipia į senąjį.
• Naujajame yra perkurtas dizainas. Tiesa, niekaip negalėjau atsikratyti įspūdžio, kad dizainas man kažkur matytas. Bet gal čia man tik toks įspūdis?
• Paspaudus Kasdieninės paslaugos->Apžvalga pasirodė labai naudinga turimų banko siūlomų paslaugų (banko sąskaitos, indėliai, turimi vertybiniai popieriai) suvestinė. Patogu. Bent jau nereikia po meniu klaidžioti.
• Nors dedant terminuotą indėlį galima pasirinkti terminą “savaitės”, man nepavyko padėti 800 LTL indėlio savaitei. Klaida? Ar čia tik nuo didelių sumų gal?
• Vertybinių popierių suvestinėje nėra rodoma, koks procentinis investicijų pokytis nuo investuotos sumos ir koks absoliutus pokytis nuo investuotos sumos.
• Ant mano 256 kbps interneto tinklalapis vartėsi lėtokai

Apibendrinant: patobulinimai neblogi, tik galėtų veikti greičiau.

Lietuvoje atsidarė dar vienas bankas – “Svenska Handelsbanken” (įdomus pastebėjimas: dešinėje, viršuje esančiame drop-down meniu Lietuvos dar nėra ). Nuskuodžiau į “Registrų centrą” ir atlikau paiešką – tikrai lapkričio 25-ą dieną įregistruotas “Svenska Handelsbanken AB Lietuvos filialas“. Tai bus užsienyje veikiančio banko atstovybė Lietuvoje. Kaip jau tradicija tapo – bankas skandinavų. Jei tiksliau – švedų.

Šio banko pavadinimas man kažkur girdėtas. Tik niekaip negaliu prisiminti – kur. Galbūt man pavadinimas asocijuojasi su vokiečių verslo portalu Handelsblatt… Bet ne – iš kažkur kitur.

Neseniai pravedžiau tokį kuklų tyrimą – kokie Lietuvoje veikiantys bankai turi savo atstovybes Austrijoje. Atsakymas: tik “UniCredit”. Bent jau kitokių neradau Lietuvoje. O dabar dar ir “Svenska Handelsbanken” – jis irgi turi atstovybę Austrijoje.

Džiugu, kad turėsime dar vieną banką. Tik nesupratau, ar jis taiko į plačiąją visuomenę ar į vadinamąjį private banking (į turtingų klientų aptarnavimą). Bet kokiu atveju – lauksim, kas čia bus

Sveikinu atvykus į Lietuvą

Buvau šiandien (penktadienį) Kauno automobilių turguje. Tai įspūdis toks: automobilių – yra, pirkėjų – nėra. Kiek pastebėjau, pardavėjai linkę nuleisti kainą – gal pirkimo nėra?

Ir šiaip turgus tuštokas. Šengeno zonos vizos, bankų problemos Kazachstane – pirkėjų mažoka. Arba tai tiesiog šventinė diena, ne visi lekia į automobilių turgų pirkti automobilių. Bet mažai automobilių parduota – ant surašytų kainų nedaug kurios nubrauktos.

Ekonomikos sąstingis?

Hansabankas rašo, kad nuo 2008-ų metų gegužės 6 dienos įsigalios nauji banko įkainiai.

Man pasirodė įdomūs dalykai:

1) Pervedimas per Hanza.net (internetu) iš savo sąskaitų į savo sąskaitas – nemokamas.

2) Daiktas, pavadintas “Ketvirtinis fizinių asmenų banko sąskaitos tvarkymo mokestis”. Jeigu gerai supratau, šio termino vertimas yra toks: “Turite banko sąskaitą – teks mokėti pinigus už tai”. Apačioje yra du punktai – “Sąskaitos, kurioms išduotos mokėjimo kortelės (kortelė turi galioti visą apmokestinamą ketvirtį)” (“jeigu turi banko išduotą mokėjimo kortelę”) – nemokamai. “Kitais atvejais – 1,5 Lt” – šitas sakinys man labiausiai patiko.

Išsiaiškinkim: nuėjau į banką, atsidariau paprastą banko sąskaitą ir dar už tai mokėti turiu (taip, aš žinau, kad pvz Šveicarijoje banko sąskaitos aptarnavimas yra mokamas, bet Lietuva – ne Šveicarija, bankinė paslaptis ir pan. negalioja)? Jeigu gerai supratau šį punktą – tai taip išeina, kad teks susimokėti.

Jeigu mano blogą skaito žmonės iš Hansabanko – būkit geri, paaiškinkite šiuos terminus/formuluotes, nes man tai šiurpą tokie dalykai (banko sąskaitų turėjimo apmokęstinimas) kelia. Kodėl aš turiu mokėti už tai pinigus?

P.S. Dar vienoje vietoje paskaičiau:

“Nuo gegužės 6 d. fiziniams asmenims iki 0,5 lito per mėnesį keičiasi ketvirtinis sąskaitos tvarkymo mokestis – 1,5 lito mokestis bus nurašomas nuo sąskaitos kas ketvirtį. Jei klientas naudojasi mokėjimo kortele, kuri galioja visą apmokestinamąjį ketvirtį bei yra išduota prie sąskaitos, šis mokestis netaikomas. “Hansabankas” klientams yra išdavęs virš 1,3 mln. mokėjimo kortelių, o tai yra apie 40 proc. Lietuvoje naudojamų mokėjimo kortelių rinkos.”

Tad, kaip supratau, toks mokestis buvo ir seniau.

Žadėtoji straipsnio antroji dalis, kurią vis tingėjau parašyti. Tad pabandykime pratęsti banko sąskaitų Šveicarijoje temą.

Kokios sąskaitos yra Šveicarijoje ir kokių dokumentų reikia, norint atsidaryti banko sąskaitą.

Skaityti toliau…

Maždaug prieš mėnesį buvau vienam Lietuvos banke (reklama neužsiimsiu, kuriam nesakysiu). Jame, man dar mokantis mokykloje, man padarė debetinį mokėjimo kortelę. Praturėjau aš ją apie pusę metų, tada atsisakiau. Tame banke uždariau savo sąskaitą ir atidaviau kortelę. Žodžiu, išėjau iš banko.

Tad prieš mėnesį man prireikė vėl į tą patį banką užeiti – reikalai. Pasižiūrėjo apie mane kompiutery. Ir ka Jūs manote? VISA informacija apie mane yra išlikusi: vardas, pavardė, adresas, telefonas, asmens kodas, el. pašto adresas, turėtų kortelių ir sąskaitų numeriai. VISKAS. O juk išeidamas iš banko tikėjausi, kad visa informacija apie mane bus sunaikinta. Tad klausimas: kur yra asmens privatumas ir kiek tai siekia? Koks čia privatumas?

Skaičiau įvairių bankų sutartis. Ten yra toks punktas (tiksliai nepacituosiu, bet mintis tokia): Jūs turite teisę reikalauti, kad bankas sunaikintų visą turimą informaciją apie jus, jei duomenys tvarkomi nesilaikant Duomenų apsaugos įstatymo reikalavimų. Dar vienas protingas klausimas: o jeigu aš nenoriu, kad duomenys apie mane (po mano išėjimo iš banko) būtų tvarkomi, net jei ir laikomasi įstatymo reikalavimų? Tai taip padaryti negalima?

Prisipažinsiu: tokie “fintai” mane šokiravo. Įsirašai vieną kartą vienur, ir visą tavo mielą gyvenimą apie tave duomenys gyvena sistemoje…

Kur yra asmens privatumo ribos?

Vakar su draugu trumpai šnektelėjom apie tai, kam žmogui gali reikėti kelių banko sąskaitų. Grįžęs namo dar šiek tiek pamąsčiau, ir mano apmąstymų rezultatai yra čia. Arba nuomonės gal

Tad, kodėl Jums gali prireikti turėti po sąskaitą skirtinguose bankuose?

1. Neturite ką veikti arba neturite kur dėti pinigų Tokio atvejo neaptarinėsim
2. Jūsų bankas neteikia tam tikrų paslaugų, kurių Jums reikia, tad Jūs atsidarėte banko sąskaitą kitame banke. Gana reali (mano nuomone) situacija. Nors dabar visi bankai Lietuvoje yra supanašėję, tad paslaugas galima gauti panašias visur. Tačiau jei banke A nėra tokios paslaugos, kurios Jums reikia, tai ko netapti dar ir banko B klientu? Kita vertus, psichologinis veiksnys – prisirišimas prie senojo banko – vistiek lieka (spėju, žinote visus pagrindinius savo banko bankomatus mieste ), tad visiškai persikelti į kitą banką negalite/nenorite.
3. Jūs norite papildomai apsidrausti savo indėlius. Juk visi indėliai, esantys banke sumuojasi, o indėliai virš nustatytos ribos nėra draudžiami. Bet, jei Jūs savo indėlius padalinsite į 2 dalis, kitas bankas vėl draus atskirai Jūsų indėlius. Pvz.: turime 70 000 litų. Išskaidykime indėlius į 7 bankus (po 10 000 litų) ir bankų bankroto atveju turėtumėte atgauti visus 70 000 Nerealus scenarijus… Aš jau esu rašęs apie indėlių draudimą.
4. Kitos priežastys. Daugiau nesugalvojau

Parašykite komentaruose, ką manote apie mano pamąstymus šia tema