Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

Verslo žinios paskelbė įdomią naujieną: Lietuvos paštas ieško investuotojo, kuris teiktų finansines paslaugas.

Man tai priminė Austriją ir Vokietiją (girdėjau, kad ir Šveicarijoje yra tas pats, bet ten nesu buvęs – negaliu pasakyti), kur pašte veikia bankas – “Postbank” (arba kaip nors kitaip pavadintas). Principas labai paprastas: kadangi paštai turi labai išplėtotą skyrių tinklą, (bent jau daugumoje) pašto skyrių galima atlikti paprastas bankines operacijas: atsidaryti banko sąskaitą, pasidėti indėlį, sumokėti mokesčius, gauti banko kortelę ir t.t. Tokiuose pašto skyriuose, žinoma, yra pigiau negu “normaliuose”, tačiau ir kokybė prastesnė – nepamirškime, jog tai yra pašto skyrius su papildomomis funkcijomis.

Kita vertus – tai labai patogu. Nes, pavyzdžiui, palūkanos už bankų indėlius būna didesnės (bent jau taip mačiau Austrijoje) tokiuose pašto skyriuose-bankuose, negu bankų filialuose.

Tad ar turėsime dar vieną banką?

Interneto naujienų portaluose yra rašoma, kad į Lietuvą ateina vienas žinomiausių pasaulio banko – Barclay’s (žvilgtelkite kad ir čia). Sveikinu.

Deja, nesuprantu vieno dalyko: ar bus atidaromas banko skyrius Lietuvoje, ar bus įkuriamas banko padalinys Lietuvoje?. Nes, kaip supratau, kalbama apie informacinių technologijų padalinį, bet ne banko skyrių. Ar aš klystu?
Gal kas turite daugiau informacijos šia tema?

Paskaičiau LIETUVOS RESPUBLIKOS INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 5 ir 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMĄ. Ir atkasiau, kad indėlių draudimas iki 100 000 EUR galioja tiktai iki 2009-ų spalio 31-os

Įdomu, kokia poto galios draudimo suma?

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=328375

Ir galiausiai paskutinė šalis pas mus – Liuksemburgas.

Ieškojau ieškojau ir mažai ką radau. Kaip ir visur, bankuose galima atsidaryti banko sąskaitą, tačiau kažkodėl niekaip neradau, kiek šis malonumas kainuoja. Tad teks pasinagrinėti patiems

http://www.nordea.lu/928942.html

http://www.bcee.lu/en

http://www.swedbank.lu/welcome.html

Pagal abėcėlę antra valstybė – Belgija.

Atsiverčiau ING banko tinklalapį. Viskas paprasta ir aišku. Ir angliška. Jei neklystu, tai Didžiosios Britanijos bankas.

Žodžiu, pasikapsčiau aš ten pas juos. Pati paprasčiausia sąskaita pas juos yra pavadinta gudriu vardu: ING Lion Account. Ir prierašas: “A free online current account”. Paskaitinėjau mokesčius prie šios sąskaitos – rodos, nėra. Na, nebent norite banko kortelės Tiesa, kaip supratau, ji yra skirta tik Belgijoje gyvenantiems žmonėms. Nesmagu.

Kitas variantas – Regular ING Current Account. Deja, jau kainuoja. Europos Sąjungoje gyventiems žmonėms: 10 eurų per metus sąskaitos aptarnavimas, dar 10 eurų už per sąskaitą vykdomas operacijas (taip parašyta). O jei norite papildomų galimybių – dar mokėsite.

Trokštate susitaupyti pinigų? Yra ir taupymo sąskaitos (saving account). Jos nemokamos Tiesa, kaip supratau, irgi tik Belgijoje gyvenantiems žmonėms

Krizė užkankino? Negalite ramiai miegoti? Nuolat bijote, kad Jūsų bankuose saugomi pinigai gali prapulti? Neturite ką veikti? Norite jaustis “kieti”? Neturi kur dėti pinigų? Neturi ką skaityti, tai net šią žinutę perskaitėte iki čia?

Jei atsakėte į nors vieną klausimą “TAIP” – Jums būtina banko sąskaita užsienyje. Tad mes su Jumis ir pabandysime surasti, kuriame (kvailas teiginys – galima beveik bet kuriame) užsienio banke galima atsidaryti banko sąskaitą

O jeigu rimtai – praeitą savaitę vienas draugas manęs paklausė, kur būtų galima užsienyje atsidaryti banko sąskaitą. Pagalvojau, pasikuisiu – visiems parašysiu.

Apie Šveicarijos bankus esu seniau rašęs. Pabūkime patriotais – imkime ES bankus. Įvedžiau apribojimą – kad ir koks bankas būtų, pirmame puslapyje turi būti aiški nuoroda, kurią pasirinkus pateikiama informacija anglų kalba.

Jei atmintis neapgauna, tėra 3 šalys ES, kuriose galioja bankinė paslaptis (kad būtų smagiau, rinkimės tokius bankus) – Austrija, Belgija, Liuksemburgas. Tad pabandysiu iš kiekvienos šalies išgriebti bent po vieną banką ir įkainius (nenustebkit – rimtose valstybėse rimti bankai, rimtos paslaugos, tad ir įkainiai rimti).

Abėcėlės tvarka pirma valstybė – Austrija.

Nusikapsčiau į Google. Ji patvirtino, kad yra bankas paprastu pavadinimu “Bank Austria“. Taigi, keliaujame čia ir pabandome atsidaryti banko sąskaitą.

Banko sąskaita čia pavadinta PrivatGiroKonto (vok. girokonto – einamoji sąskaita). Taaiiigi… Kaina – 0,03 proc.  bendros kreditų ar debetų apyvartos (didesnė iš jų), bet mažiausiai 14,72 euro (sąskaitos tvarkymo mokestis) ir sąskaitos mokestis (priklauso nuo sandorių tipo) – mažiausiai 9,77 euro.

Dar pasikuitęs šio banko tinklalapy atkasiau, kad galima ir taupyti pinigus, dedant juos į vadinamąją taupymo sąskaitą (vok. sparbuchen). Šiame banke ji pavadinta KapitalSparbuch. Gaila, apie kainą nieko nepasakyta, tik nurodyta, kad mažiausia galima suma – 500 eurų

Šiandien nuėjau į Valstybinę mokesčių inspekciją deklaruoti 2008-ais metais uždirbtų pajamų (2008-ais dirbau nepilnus metus, tad aš galiu atgauti šiek tiek pinigėlių). Deklaruoti nepavyko – pasakė, kad visi juridiniai asmenys duomenis apie darbuotojus turi pateikti iki vasario 15-os, tad deklaruoti bus galima tik nuo kovo. Ką padarysi. Bet nors deklaravimo internetu sutartį pasirašiau (gavau gražią kortelę – galėsiu su ja greičiau deklaruoti pajamas).

Patiko man Inspekcijoje. Viskas gražiai sutvarkyta, tvarkinga. Yra didelis stendas, kuriame surašyta, į kokį pastatą reikia eiti, norint deklaruoti pajamas (pasinaudojau juo ). Dar automobilių aikštelė didelė yra (nesinaudojau – atvažiavau autobusu ).

Patiko aukštas darbuotojų žinių ir profesionalumo lygis. Žinios mokesčių srityje tikrai didelės.  Linkiu visoms valstybinėms (ir kai kurioms privačioms – taip pat) imti pavyzdį iš VMI, kaip reikia dirbti ir aptarnauti klientus. Pačiai mokesčių inspekcijai linkiu ir toliau sėkmingai dirbti ir neužmigti ant laurų.

Dar ir šio to VMI užklausiau:

• Jeigu turiu/turėjau banko sąskaitą užsienyje, man ją reikia deklaruoti. Šitą žinojau. Paklausiau, ar nereikia kas metus ateidinėti ir vis deklaruoti, kad ją dar turi (ką gali žinoti – gal reikia). Atsakė: ne. Parašai, kad turi sąskaitą. Jei uždarai – parašai, kad uždarai. Viskas.
• Kitas klausimas buvo apie indėlius užsienyje. Jei turiu užsienio banko sąskaitoje indėlį ir gaunu už jį palūkanas. Ar nereikia už palūkanas mokėti mokesčių Lietuvoje? Atsakė: jeigu užsienio valstybėje nėra palūkanų apmokestinimo (jei yra – susimokat užsieny), tada Lietuvoje nereikės mokėti už juos mokesčių. Tiesa, mane domino tik ES valstybės.
• Įdomus niuansas. Jeigu per metus už indėlius (nesvarbu, laikomas Lietuvoje ir/arba užsienyje (kaip supratau – kalba eina apie palūkanų sumą)) gavote daugiau kaip 2000 LTL palūkanų, privalote deklaruoti pajamas. Va taip Tiesa, mokesčių jokių nebus – tereikia tik deklaruoti.
• Dar pasitikslinau, kokių dokumentų reikia, norint įrodyti, kad sumokėjai už mokslą (gali atgauti dalį įmokos). Universitetas kažką išduoda – tiks. Tiesa, tą dokumentą reikia saugoti 10 metų.

Rodos, tiek Rimta įstaiga, rimtai dirba

55 straipsnis. Banko paslaptis

1. Banko paslaptimi laikomi visi bankui žinomi duomenys ir informacija apie:

1) banko kliento turimas banke sąskaitas, lėšų likučius šiose sąskaitose, kliento vykdomas operacijas su jo sąskaitoje esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos, sąlygas;

2) banko kliento skolinius įsipareigojimus bankui, sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai, sąlygas;

3) kitas banko klientui suteiktas finansines paslaugas, sutarčių, pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas;

4) banko kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis.

2. Bankas, banko darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino banko paslaptį sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios informacijos, išskyrus šio straipsnio 3–5 dalyse, šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus.

3. Banko paslaptį sudaranti informacija gali būti atskleista tik banko klientui, su kuriuo yra susijusi banko paslaptį sudaranti informacija, arba jo rašytiniu prašymu, kuriame nurodyta, kam ir kokia informacija turi būti atskleista.

4. Bankas turi teisę atskleisti informaciją, sudarančią banko paslaptį, teismui ar kitiems asmenims, jei tai būtina ginant banko teisėtus interesus, ir tik tiek, kiek tai būtina banko interesams ginti.

5. Bankas teikia banko paslaptį sudarančią informaciją Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat įstatymų nustatyta tvarka kitiems asmenims, jei pagal įstatymus bankas privalo jiems teikti tokią informaciją.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=325067&p_query=&p_tr2=

Kas keisčiausia, buvau įsitikinęs, kad Bankinė paslaptis galioja tik valstybėse, kurios turi Bankinės paslapties įstatymą. Bet valstybėse, kuriose galioja Bankinės paslapties įstatymas (pvz. Austrija, Belgija, Panama, Liuksemburgas, Šveicarija), bankininkystės veiklą reglamentuojantys įstatymai tikrai griežtesni.

O ir frazė “Bankas turi teisę atskleisti informaciją, sudarančią banko paslaptį, teismui ar kitiems asmenims, jei tai būtina ginant banko teisėtus interesus, ir tik tiek, kiek tai būtina banko interesams ginti.” man nepatiko… Na, teismui tai suprantama, bet, taip išeina, kad galima bet kam? Ar aš klystu?

Lietuvoje atsidarė dar vienas bankas – “Svenska Handelsbanken” (įdomus pastebėjimas: dešinėje, viršuje esančiame drop-down meniu Lietuvos dar nėra ). Nuskuodžiau į “Registrų centrą” ir atlikau paiešką – tikrai lapkričio 25-ą dieną įregistruotas “Svenska Handelsbanken AB Lietuvos filialas“. Tai bus užsienyje veikiančio banko atstovybė Lietuvoje. Kaip jau tradicija tapo – bankas skandinavų. Jei tiksliau – švedų.

Šio banko pavadinimas man kažkur girdėtas. Tik niekaip negaliu prisiminti – kur. Galbūt man pavadinimas asocijuojasi su vokiečių verslo portalu Handelsblatt… Bet ne – iš kažkur kitur.

Neseniai pravedžiau tokį kuklų tyrimą – kokie Lietuvoje veikiantys bankai turi savo atstovybes Austrijoje. Atsakymas: tik “UniCredit”. Bent jau kitokių neradau Lietuvoje. O dabar dar ir “Svenska Handelsbanken” – jis irgi turi atstovybę Austrijoje.

Džiugu, kad turėsime dar vieną banką. Tik nesupratau, ar jis taiko į plačiąją visuomenę ar į vadinamąjį private banking (į turtingų klientų aptarnavimą). Bet kokiu atveju – lauksim, kas čia bus

Sveikinu atvykus į Lietuvą

Mano draugas paklausė manęs apie tai, kaip įmonė gali pasiskolinti pinigų (klausimas buvo ne visai toks, bet galiausiai priėjome prie to). Gal kam pravers mano samprotavimai

Įsivaizduokime situaciją. Turime didelę (arba nelabai) įmonę ir jai staigiai prireikė pasiskolinti/gauti vieną kitą milijardą eurų/litų/dolerių ir pan. (valiutą pasirinkti pagal skonį). Kaip ji tai gali padaryti? Galimi variantai:

1. Kreiptis į bankus ir melstis, kad jie paskolintų tuos reikalingus milijardus. Turbūt akivaizdžiausias ir pirmas į galvą šovęs variantas. Bėda ta, kad didelę sumą pinigų ne taip paprasta pasiskolinti: ne visi bankai turi tiek laisvų pinigų (gali paskolą teikti keli bankai, bet vistiek ne taip paprasta) ar didelį norą skolinti juos. Atsižvelgiant į tai, kad dabar bankai IŠVIS nenori skolinti pinigėlių, tad gali būti ir techninio pobūdžio problema – neduosim . Aišku, ir palūkanos bus Kokios – priklauso nuo padėties rinkoje, banko politikos ir t.t. ir pan.
2. Išleisti obligacijas. Populiarus sprendimas Europoje. Praktiškai tai yra ta pati paskola, tik skolintojais gali būti bet kas pasaulyje – nusiperki obligaciją ir tau kažkas skolingas Privalumas yra tas, kad pasiskolinti galima pigiau negu iš banko. Minusai: investuotojams gali kilti klausimas, kodėl mūsų įmonė išleidžia obligacijas, o ne skolinas iš banko (gal įmonės padėtis tokia, kad bankai jau nenori skolinti???). Kitas niuansas: didėja įmonės skola – įmonė tampa labiau prasiskolinusia, kas gali nepatikti įmonės esamiems/busimiems akcininkams. Ir galiausiai: ne taip paprasta išplatinti obligacijas už vieną kitą milijardą
3. Išleisti naujų akcijų ir taip pritraukti naujo kapitalo. Populiaru anglosaksiškose šalyse – JAV ir D. Britanijoje. Esmė paprasta: įmonė parduoda naujai išleistas akcijas investuotojams, o už gautus pinigus vykdo sau reikalingus projektus. Privalumas tas, kad taip galima pritraukti kapitalo (jei pavyksta išplatinti akcijas), o įmonės skolos nedidėja. Minusas: į įmonę įtraukiami nauji akcininkai, kurie turi tokį patį balsą kaip ir senieji, ko ne visad nori įmonės vadovybė

Taip kad reikia pagalvoti, kuris sprendimas yra geriausias ir Jums tinkamiausias