Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

Šeštadienį pirkau maisto prekes viename prekybos centre. Jis yra šalia mano studijų vietos.

Pirkau nedaug maisto (du kilogramus obuolių, jogurto, marinuotų agurkų, traškučių (nusprendžiau pabandyti austrišką traškučių versiją; komentaras: tokie patys kaip Lietuvoje )), tad iš viso viskas kainavo 7,45 EUR. Mokėjau lietuviška (paryškinau, kadangi kai kuriose Austrijos parduotuvėse nepriima užsienietiškų bankų kortelių) Maestro banko kortele. Deja, kažkas atsitiko. Įkišau kortelę, suvedžiau PIN kodą. Išmetė kažkokį klaidos kodą. Pardavėjos irgi nežinojo ką jis reiškia. Na, žodžiu, kortele nesumokėjau. Tad teko mokėti grynais.

Einant namo parduotuvės man kilo klausimas: negi mano kortelė bloga ar užblokuota? Seniau tam pačiame prekybos centre atsiskaitinėjau ta pačia kortele ir problemų nebuvo. Tai kodėl dabar neveikia? Juk pas mane ne visai paprasta banko kortelė – Maestro. Rimtas daiktas

Tad grįžęs į bendrabutį prisijungiau prie savo lietuviško internetinio banko, norėdamas pasižiūrėti, gal mano kortelė užblokuota. Nugi ne. Kortelė neblokuota. Pasižiūrėjau į rezervuotus pinigus – tikrai, pinigai už mano pirkinius rezervuoti. Ką gaunam? Vadinasi, sumokėjau už tas pačias prekes du kartus. Apmaudu.

Grįžau atgal į tą patį prekybos centrą. Vokiškai paprašiau parduotuvės direktoriaus. Kaip supratau (vokiškai aiškino) – jo nebuvo. Tad paaiškinau problemą pardavėjai. Jos tarpusavyje pasitarė. Ir… Be ginčų gražino mano pinigus. Nereikėjo jokių skundų ar prašymų pildyti.

Sutikit – šaunu.

O kaip būtų Lietuvoje?..

Vienoje atvažiavome į Hütteldorf stotį, tada su S-Bahn priemiestiniu traukiniu nuvažiavome iki Südbahnhof (Pietinės stoties). Ten nusipirkome traukinio bilietą nuo Vienos iki Bratislavos ir atgal. Tas bilietas buvo su Bratislavos visą parą galiojančiu viešojo transporto bilietu. Kaina – 13 EUR. Tiesa, mes turime nuolaidų kortelę, tad realiai kaina būtų dar didesnė.
Važiuojant nuo Vienos iki Bratislavos, maždaug 5 ar 10 km iki sienos mačiau 2 ar 3 kiškius. Taip pat 3 stirnas. Gyvenamos vietos
Pirmas įspūdis įvažiavus į Bratislavą – padangos pro langą, buteliai, šiukšlės. Austrijoje taip nebūtų Atvažiavome į Petrzalka (ar kažkaip panašiai) pavadintą stotį. Stotis maža, truputį apšepus. Nuėjome į stotelę. Slovako užklausėm, kaip į centrą nusigauti. Angliškai nekalba, rusiškai irgi, vokiškai – taip pat. Bet žodį “centrum” suprato. Tai kartu su juo pavažiavom, atsidūrėm miesto centre. Oras bjaurus – ar tai lyja, ar tai sninga. Ir vėjas stiprus.
Centro svarbiausias akcentas – pilis. Didelė ir galinga. Nuėjome iki jos. Remontuoja. Vienoje salėje muziejus. 1,33 EUR už bilietą (pravertė tarptautinis studento pažymėjimas). Muziejus – viena salė, bet nors šilta buvo. Apėjome pilį. Pilis tikrai didelė, pasivaikščioti teko.
Poto vaikščiojome po centrą. Centras sutvarkytas, angliškai žmonės nekalba arba labai mažai kas šneka, rusiškai taip pat nelabai. Vokiškai – irgi ne. Akivaizdžiai ne Austrija…
Nustebino pėsčiųjų šviesoforų veikimas. Kai šviesofore dega raudona – žmonės eina per perėją. Kai dega žalia – taip pat eina. Tai kam tada tie šviesoforai reikalingi?..
Kelių eismo taisyklės (greičiausiai) skiriasi nuo austriškų. Pagal Austrijoje ir Šveicarijoje galiojančias kelių eismo taisykles, jeigu pėsčiasis akivaizdžiai nori pereiti per pėsčiųjų perėją, jis jis turi pirmenybę – visi automobiliai privalo sustoti. Slovakijoje – važiuoja kaip Lietuvoje. Bent jau taip pasirodė…
Nuėjome į prekybos centrą “Tesco”. Jame – chaosas. Dar nei karto neteko būti prekybos centre, kuriame nėra nei vežimėlių prekėms susidėti, nei krepšelių. Na, jie yra. Tik juos reikia pasiimti – eini prie kasų, žiūri, koks žmogus ką tik nusipirko prekes ir stengiesi griebti atsilaisvinusį vežimėlį arba krepšelį. Visiškas absurdas. Tiesa, prekybos centruose kainos mažesnės negu Austrijoje, bet ir tvarkos mažiau. Nors, skirtingai nei Austrijoje, yra plastmasiniai, į ranką paimami krepšeliai.
Nuėjome į austrišką prekybos centrą “Billa” Bratislavoje. Tvarka yra Ir, skirtingai nei Austrijoje, yra plastmasiniai krepšeliai prekėms nešioti rankoje.
Bratislavoje gyvenimas pigesnis negu Austrijoje. Nors akivaizdžiai kitoks. Kad ir nešvarūs automobiliai ir autobusai.
Buvau McDonald’s restorane. Užsisakiau hamburgerį su sūriu. Sako, palaukit, atnešiu. Laukiu laukiu, praėjo net 13 min., o savo hambugergerio dar neturiu. Nuėjau su čekiu iki pardavėjos ir sakau – užsisakiau prieš 13 min, o dar iki šiol neturiu savo mėsainio. Tai davė du – vienas kompensacijai
Bratislavoje galima atsiskaityti Maestro ir MasterCard kortelėmis. Su Visa Electron – abejoju. Ar bent nepastebėjau Visa Electron logotipo

Kad ir kaip keistai skambėtų, tačiau pirmadienį prasidėjus semestrui aš dar iki šiol neturiu savo semestro tvarkaraščio.

Kai atvažiavau į Austriją, paaiškėjo, kad kai kurių modulių, kuriuos aš buvau pasirinkęs, jau nebėra. Tad rinkausi kitus. Deja, dar iki šiol nežinau, ar kai kuriuos modulius aš turiu, ar ne. Keista

Bet tikiuosi per šią savaitę jau gauti savo paskaitų tvarkaraštį

Dar rytoj gausiu savo studento pažymėjimą – būsiu tikras studentas Džiaugsmas didelis, nerealus ir neišpasakytas

Ai, dar pamiršau. Aš dar iki galo nežinau kokius modulius aš esu pasirinkęs ir ar jie tikrai bus

P.S. Gal skamba ir keistai, bet taip yra

Austriškose maisto prekių prekių parduotuvėse nėra dėžučių pasidėti krepšiams – pvz. Lietuvoje yra spintelės, o Austrijoje nėra. Klausimas: ką daryti, jei tu vienoje parduotuvėje nusipirkai prekių, susidėjai į maišą ir turi eiti į kitą parduotuvę? Reikia turėti čekį. Bet aš stengiuosi taip nedaryti  – kalbos nemoku, gali būti problemų aiškinantis, ką tu padarei ir ką norėjai padaryti

Parduotuvės tvarkingos, prekės gražiai sudėtos – panašiai kaip Lietuvoje. Atidžiai pasidairius po parduotuvę visada bus kokios nors prekės pigiau.

Apsimoka pirkti didesnius kiekius prekių. Kelioms prekėms būna nuolaidos – pvz. perkant du pakelius žuvies pirštelių galima sutaupyti apie 30 proc., kitoms prekėms dažnai net 50 proc. Bėda ta, kad tokio kiekio gali nesuvalgyti…

P.S. Parašiau elektroninį laišką į vieną parduotuvę dėl nuolaidų kortelės. Rašiau angliškai. Atsakymą gavau vokiškai

Kapsčiausi po pagrindinius Lietuvos naujienų portalus ir atkasiau, kas bus keičiama (pagrindiniai ir esminiai bruožai). Tačiau dar iki galo viskas neaišku – reikia sulaukti galutinio įstatymo. Na, o kol kas viskas yra taip:

1. 10 proc. geriausiai mokyklas baigusių studentų (būsimų pirmakursių) gaus “studentų krepšelius” (kažkas panašaus į “moksleivio krepšelį”). Tad šie laimingieji už mokslą nemokės. Likę mokės visą kainą (žadama, kad vėliausiai nuo liepos 1-os dienos bus sukurtas vyriausybinis fondas, iš kurio bus galima imti paskolas studijoms) – neliks dalinio apmokėjimo už studijas (520 LTL). Ir bent jau dabar šnekama, kad bus taip: baigei mokyklą, papuolei tarp 10 proc. gaunančių “studentų krepšelius”, įstojai į universitetą ir nuo šiol gali nebesimokyti – iš tavęs to krepšelio neatims, nebent iš universiteto ar kolegijos tave išmes.
2. 10 proc. geriausiai baigusių universitetus galės paskolos už mokslą negražinti (jei tokią ėmė).
3. Dabar studijuojantys studentai studijuos pagal šiuo metu galiojančią tvarką – turintys vidurkį 8-is ar daugiau nemoka už mokslą. Likę – moka.
4. Girdėjau, kad yra sudaryta kažkokia komisija, kurios darbo tikslas – sumąstyti, kaip suvienodinti vidurkius (na, kur 8-i iš techninių mokslų, ir kur 8-i iš socialinių ).

Bet kol kas dar daug neaiškumų. Laukiam, kol konkrečiau bus pasakyta: kas, kur, kaip, kodėl ir kiek.

Ir pabaigai. Mėgstu paskaityti įvairius tinklalapius. Atsiverčiau Austrijos Vyriausybės (Kanceliarijos) tinklalapius ir radau apie studijų Austrijoje galimybes.

Semestro kaina Austrijoje – 363,36 EUR (1254,60 LTL). Plačiau: http://help.gv.at/Content.Node/148/Seite.1480000.html

Palauksim – pasižiūrėsim kiek Lietuvoje bus

Krizė užkankino? Negalite ramiai miegoti? Nuolat bijote, kad Jūsų bankuose saugomi pinigai gali prapulti? Neturite ką veikti? Norite jaustis “kieti”? Neturi kur dėti pinigų? Neturi ką skaityti, tai net šią žinutę perskaitėte iki čia?

Jei atsakėte į nors vieną klausimą “TAIP” – Jums būtina banko sąskaita užsienyje. Tad mes su Jumis ir pabandysime surasti, kuriame (kvailas teiginys – galima beveik bet kuriame) užsienio banke galima atsidaryti banko sąskaitą

O jeigu rimtai – praeitą savaitę vienas draugas manęs paklausė, kur būtų galima užsienyje atsidaryti banko sąskaitą. Pagalvojau, pasikuisiu – visiems parašysiu.

Apie Šveicarijos bankus esu seniau rašęs. Pabūkime patriotais – imkime ES bankus. Įvedžiau apribojimą – kad ir koks bankas būtų, pirmame puslapyje turi būti aiški nuoroda, kurią pasirinkus pateikiama informacija anglų kalba.

Jei atmintis neapgauna, tėra 3 šalys ES, kuriose galioja bankinė paslaptis (kad būtų smagiau, rinkimės tokius bankus) – Austrija, Belgija, Liuksemburgas. Tad pabandysiu iš kiekvienos šalies išgriebti bent po vieną banką ir įkainius (nenustebkit – rimtose valstybėse rimti bankai, rimtos paslaugos, tad ir įkainiai rimti).

Abėcėlės tvarka pirma valstybė – Austrija.

Nusikapsčiau į Google. Ji patvirtino, kad yra bankas paprastu pavadinimu “Bank Austria“. Taigi, keliaujame čia ir pabandome atsidaryti banko sąskaitą.

Banko sąskaita čia pavadinta PrivatGiroKonto (vok. girokonto – einamoji sąskaita). Taaiiigi… Kaina – 0,03 proc.  bendros kreditų ar debetų apyvartos (didesnė iš jų), bet mažiausiai 14,72 euro (sąskaitos tvarkymo mokestis) ir sąskaitos mokestis (priklauso nuo sandorių tipo) – mažiausiai 9,77 euro.

Dar pasikuitęs šio banko tinklalapy atkasiau, kad galima ir taupyti pinigus, dedant juos į vadinamąją taupymo sąskaitą (vok. sparbuchen). Šiame banke ji pavadinta KapitalSparbuch. Gaila, apie kainą nieko nepasakyta, tik nurodyta, kad mažiausia galima suma – 500 eurų

Susidūriau su keista, bet iš pirmo žvilgsnio nerealia ir sunkiai suprantama problema – iš Lietuvos labai sudėtinga nuvažiuoti konkrečią datą į norimą retesnį miestą.

O problema pradžioje buvo paprasta. Vasario 23 – 26 dienomis turiu būti Austrijos miestelyje Hagenberg. Jis yra už 20 kilometrų nuo Linco (vok. – Linz). Jei ieškosite žemėlapyje – Austrijoje susiraskite Vieną ir nuo jos lygiagrečiai į vakarus, maždaug už 190 km bus Lincas. Tad, belieka nuvažiuoti iki jo.

Pradžioje maniau, kad tai gana paprastas reikalas. Gal ir būtų paprastas, jei turėčiau krūvą pinigų – sėdi į lėktuvą, skrendantį į Vieną ir viskas. Na, bet pinigų neturiu tiek, tad teko ieškotis antžeminio transporto (siūlantys Ryanair maršrutą Kaunas -> Londono Stanstedo oro uostas -> Lincas atkreipkit dėmesį, kad skirtumas Londone tarp dviejų lėktuvų bus apie 40 min – tikrai nespėsi).

Kas smagiausia – iš Lietuvos autobusai į Vieną važiuoja blogu laiku, kas antrą savaitę arba išvis netinkamą datą. Variantas buvo vykti per Čekiją, tačiau joje tektų nakvoti viešbuty. Dar buvo galima važiuoti iki Miuncheno Vokietijoje, bet tai jau irgi nelabai kas. Žodžiu, daug variantų buvo, visi atkrito.

Galiausiai teko apsistoti ties variantu, kurį buvau sugalvojęs pirmiausia: važiuoti traukiniu per Varšuvą. Taip ir pirkau bilietą. Maršrutas: Kaunas -> Marijampolė -> Šeštokai -> Varšuvos Centralna stotis -> Vienos Westbahnhof. Iš Kauno išvažiuoju apie 12h, į Varšuvą atvykstu 20:30, iš Varšuvos – 21h (jei nemeluoja lenkų traukinių interneto svetainės – net iš to paties perono ir to paties kelio kaip ir atvykstu), 6:30 būnu vietoje – Vienoje

Dabar beliko tikėtis, kad bilietai nesumaišyti ir skolų negausiu. Tfu tfu tfu…

….you (t.y. – aš) are accepted as an exchange student at the Upper Austria University of Applied Sciences, Campus Hagenberg.

Na va Pasisekė man

Dabar beliko neprisidaryti skolų KTU’ne. Labiausiai neramina Programavimo inžinerijos projektas ir Kompiuterių architektūra. Rimti ir solidūs mokslai – baisoka.

Na, žiūrėsim kaip bus

Mokykloje 3 ar 4-is metus mokiausi vokiečių kalbos. Tad, šią vasarą, nuo rugpjūčio 1-os dienos, irgi žadu pradėti kartotis savo vokiečių kalbos žinias – Austrijoje pravers (jei tik viskas gerai bus (draugai žino, ko ten į tą Austriją man reikia )). Turiu kelias knygutes – gramatikas. Žadu pradėti skaityti.

Galbūt žinote gerų programų, interneto svetainių, knygų ir pan. kuriuose galima vokiečių kalbos pramokti? Nesinori gyvenant Austrijoje būti glušu eiliniu užsieniečiu, kuris kalbos nemoka, o tik angliškai pliurpia su visais. Jokios pagarbos užsienio valstybei, jos žmonėms, kalbai ir kultūrai. Nepatogu man būtų.

Aišku, mokant kalbą galima ir valstybės įstatymus paskaityti – tada žinosi, ko (ne)galima daryti toje valstybėje. Galiausiai – galėsi televizorių žiūrėti, žinias, spaudą sekti. Gėris būtų

Pabaigai. Kažkuris iš senovės filosofų (nepamenu kuris tiksliai, bet man atrodo, kad Sokratas) yra pasakęs: “Kiek kalbų moki, tiek kartų gyveni”. Matyt, programavimo kalbų neturėjo omeny

Truputį šiandien žiūrėjau maisto kainas Austrijoje (kas mane pažįsta – žinos kodėl). Tiksliau, kainas prekybos centruose. Tai pastebėjau įdomų dalyką – kažkodėl austrai nelinkę savo svetainių išversti į anglų kalbą – viskas vokiškai. Juk (ne)visi vokiečių (ne)moka. Tai keistoka buvo.

Kita vertus - bus proga pradėti iš naujo vokiečių mokintis :)