Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

Turbūt visi studijuojantys žino naujausią Aukštojo mokslo produktą: naujas įstatymas, pagal kurį visiems studijuojantiems, kurie neturi vidurkio 8-i (ir be akademinių skolų), turės mokėti už mokslą. Žodžiu, žavu.

Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje  parašyta, jog švietimo ir mokslo ministras užregistravo Aukštojo mokslo (eilinę) įstatymo pataisą, pagal kurią “gerai” (būtent apie tai, kas yra “gerai” besimokantis studentas ir eina kalba) besimokantis studentas būtų tas, kuris neturi akademinių skolų. Sveikintina.

Tikėsimės,  šį daiktą patvirtins. Tiesa, mano galva yra vienas minusas: jei “gerai” besimokantis yra tas, kuris neturi akademinių skolų, tai, kitaip tariant, susitvarkyk viską ant 5-akų ir nemokėsi už mokslą. Tiesa?

P.S. Ministerijos žinutė: http://www.smm.lt/naujienos/pranesimai.htm?id=2010

Kuičiausi Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapiuose ir radau Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimą. Svarbiausios citatos:

59 straipsnis. 1. Valstybinių aukštųjų mokyklų visų formų pagrindinių, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentai, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 61 straipsnyje, jeigu jų mokymasis neatitinka 60 straipsnyje nustatytų gero mokymosi kriterijų, kiekvieną semestrą aukštajai mokyklai moka studijų įmoką, kuri lygi teisės aktų nustatyto  minimaliojo gyvenimo lygio 4 dydžiams. (t.y. 130 X 4 = 520 LTL).

60 straipsnis. 1. Gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 61 straipsnyje, laiduojamas nemokamas mokslas. Gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurie neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas „aštuoni“ dešimties balų vertinimo skalėje pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą studijų rezultatų vertinimo sistemą.

61 straipsnis. 1 dalis.

1. Už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje valstybinės aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą moka:

1) asmenys, studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos, kurią jie yra baigę valstybinėje aukštojoje mokykloje, studijų programą, jeigu ne daugiau kaip už pusę baigtos studijų programos kreditų mokėjo visą studijų kainą, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus;

 2) asmenys, vienu metu studijuojantys pagal dvi ar daugiau tos pačios pakopos studijų programas, jeigu jų studijos pagal bent vieną iš šių studijų programų yra visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis (jie moka už antrąją ir kitas studijų programas);

3) užsieniečiai, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar kiti teisės aktai nenustato kitaip;

4) asmenys, pagal stojimo rezultatus nepatenkantys į studijų vietas, į kurias priimamų studentų studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.

Va taip, mielieji. Lauksim, kuo baigsis visas šitas stebūklas.  Pats įstatymas: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=323122&p_query=&p_tr2=

Yra pateiktas pasiūlymas, jog “gerai” (taip yra parašyta Konstitucijoje) besimokantis studentas yra tas, kuris neturi akademinių skolų (kaip ir yra dabar) ir kurio vidurkis yra bent aštuoni iš dešimties (dešimtbalė sistema).  Viskas čia būtų smagu, jei ne vienas BET.

Problema ta, kad skirtingose studijų programose tas pažymys 8-i yra skirtingas. Nereikia lyginti pažymio 8, gauto socialinėse studijose ir pažymio 8-i gauto tiksliuosiuose moksluose arba techniniuose. Studijuojant vadybą, viešąjį administravimą ir pan. gauti tuos 8-is nemanau kad būtų sunku – studijos lengvos. Studijuojant kokią fiziką turėti vidurkį bent 8-is jau reikia šiek tiek protelio.  Ir to protelio reikia daugiau negu tuose pačiuose socialiniuose moksluose.

Ką aš noriu pasakyti? Nereikia visko kirpti pagal vieną matą – būtina diferencijuoti tokius dalykus. Reikia tą “gerai” nustatyti pagal studijų programas, o ne paraidžiui suprasti dešimtbalę sistemą.

Kito semestro pradžioje reikės pasižiūrėti KTU Informatikos fakulteto sąrašus – ar daug žmonių praeis tą vidurkį aštuoni. Taip įdomumo dėlei.

Duomenų bazės – 9

Operacinės sistemos – 10

Programavimo technologijų praktika – 10

Kompiuterių elementų teorija – 7

Tikimybių teorija ir statistika – 6

Vidurkis:  8,4. Nu kągi – nusmukom. Apmaudu. Bet nemokėti už mokslą ir stipendiją tikiuosi gauti

Pastebėjimas: kiekvieno semestro pradžioje prisižadu, kad šįkart visus semestro darbus darysiu iš anksto, nelaukdamas paskutinės dienos. Bet vis nepasiseka – pabaigai atidedu Nesėkmė

Nežinau, ar čia tik man toks įspūdis susidaro, bet studentų susidomėjimas paskaitomis aktyviai artėja į nulį (jei vartosime matematikos terminus). Situacija tokia, kad pusė studentų į paskaitas neina arba eina labai epizodiškai, kita pusė (toji ateinančioji) jei ir sėdi paskaitoje, tai varnas gaudo – šneka, paišo, sudoku sprendžia ir panašiai. Kas gi čia tokio pasidarė tai mūsų aukštojo mokslo sistemai? Niekas niekam neįdomu?

O gal kokybė krito? Prastai ir/arba nesuprantamai dėstytojai dėsto? Ar studentai svarbesnių užsiėmimų turi? Jei jau neini į paskaitas klausytis ir užsirašinėti, tai kam tada išvis į tą paskaitą eiti? Tiesiog laiko švaistymas, mano supratimu.

Dėstoma daug dalykų, tačiau specialybinių mažoka – manau, tai ir (ne)prisideda prie studentų susidomėjimo paskaitomis. Apmaudu ir gerokai. Na bet ką jau padarysi…

Komentarai?