Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

The text of the spam: "Dear friend, this is not spam". ;] -------------------------------------------------------------------------------------------------
"Planquez toutes les nanas! Ernestas est le nouveau Don Juan! :D". Copyright (C)"José, the peruvian listening Brazlian music" 2009
-------------------------------------------------------------------------------------------------

Last Friday I was working with the ELGG framework. I registered a user. Then the confirmation email was sent to the user, saying “press on the link below to confirm your email account”. Unfortunately I didn’t want to have that email. So, the question is: How to disable the email validation?

The answer is very simple, just three lines of code:

$user = get_user_by_username($username_as_string);
$user->enable();
set_user_validation_status($user->getGUID(), true);

After those three lines of code – the user is automatically validated

Keep in mind: it’s not secure to do like that So, if you know what you’re doing – do it

Gera mįslė. Kaip manote, kas tai yra? Atsakymas: naujos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos.

O dabar prie esmės. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus kabelinių televizijų operatoriai privalo nemokamai retransliuoti lietuviškas TV programas. Deja, kilo idėja: juk komercinės televizijos kuria tokią rimtą produkciją, tad joms reikia sumokėti pinigėlių. Na, juk komercinių televizijų operatoriai uždirba pelną iš retransliacijų – jie juk rodo autorines TV laidas. Tad šie operatoriai turėtų mokėti pinigus lietuviškoms komercinėms televizijoms. Kaip smagu.

Kame aš čia matau problemą? Už tokį šlamštą, kurį rodo per lietuviškas televizijas mokėti pinigus būtų labai kvaila. Absoliuti dauguma laidų yra visiškas šlamštas. Už ką ten pinigus mokėti? Vienintelė televizija, už kurią sutikčiau mokėti, yra Lietuvos televizija. Likusios – nekas…

Ai, dar pamiršau vieną dalyką. Lažinamės, jog jei kabelinių televizijų operatoriai mokės pinigus komerciniams TV kanalams, tas mokestis anksčiau ar vėliau bus perkeltas vartotojams?

Ir dar. Kodėl aš turiu mokėti pinigus už tas televizijas, kurių aš nežiūriu? Jei konkrečiau – komercines Lietuvos televizijas?..

Tiesa, kaip supratau: jeigu turite lauko anteną tas televizijas galėsite ir toliau matyti nemokamai

Last two or three days I’ve tried to install Symbian SDK && Carbide.c++ (get those from: http://www.symbian.org/) into my laptop with Windows Vista. So, here are some impressions about that:

1. Leave the default paths. So, install Perl to: C:\Perl, Carbide.c++ to C:\Symbian, and SDK to C:\S60. Because otherwise you might expierence a lot of problems.
2. Work as administrator while developing the software. Because Carbide.c++ likes that.
3. DO NOT use Windows Vista, USE Windows XP instead. There is a patch for Windows Vista available, but I could not make my system work with the patch. Windows XP works better. I’ve tried to reinstall Symbian SDK twise in Windows Vista. Both times it failed to work.

Na va – baigėsi 4-i metai studijų KTU Informatikos fakultete Studijas baigiau 15-as kurse (vidurkis: 8,91) iš 216 studentų Smagu.

Ačiū už sveikinimus ir gėles savo šeimai, Justei, Donatai ir Karolinai Ačiū labai :*

Studijos nebuvo lengvos, Informatikos fakultete “durniaus nepavoliosi”. Kita vertus – grupė buvo gera ir draugiška, tad buvo smagu studijuoti.

Dabar lauksiu liepos 2-os dienos: tą dieną sužinosiu, ar įstojau į Programų sistemų inžinerijos magistrantūrą ;]

P.S. O visų smagiausia tai, kad dabar visokiausių anketų grafoje “Išsilavinimas” galėsiu drąsiai rašyti: “aukštasis” He he ;D

Paskutiniu metu emigracija tapo populiaria tema. Aišku, ir šnekos, kaip tą emigraciją stabdyti Aš, aišku, nesu visažinis, bet noriu atkreipti dėmesį į labai svarbų emigracijos aspektą.

Viena vertus, aišku, gaila, kad žmonės išvažiuoja į užsienį. Kita vertus – tai jų teisė. Nori – važiuoja. Ne tie laikai. Tačiau problema yra ne ta, kad žmonės išvažiuoja. Didesnė bėda yra tame, kad atsiranda nauja emigracijos rūšis.

Pradeda išvažinėti ne paprasti žmonės, o specialistai. O jie išvažiuoja ne todėl, kad jie neturi darbo. O todėl, jog jų netenkina mokamas atlyginimas. Pabrėžiu: NE dėl neturimo darbo, BET dėl to, kad jiems moka per mažai. Va čia yra didžiausia problema. Galima šnekėti kiek nori apie ekonomiką ir jos skatinimą, bet jeigu nebus specialistų, kurie tą ekonomiką kuria – Lietuva liks gilus Europos užkampis.

Atkreipkite dėmesį į prieš tai buvusiame sakinyje esantį žodį “specialistas”. Klausimas: kas yra specialistas, kuris kuria ekonomiką (t.y. didelę pridėtinę vertę (bent jau mano nuomone))? Atsakymas: IT srities specialistas (pirmiausia į viską žiūriu iš savo “varpinės”), medikas (gydo žmones), kiti tiksliųjų ar realiųjų mokslų atstovai. Kodėl? Todėl, kad tiksliųjų mokslų atstovai kuria didelę pridetinę vertę (jeigu manote, kad šneku nesąmones, štai pavyzdžiai: “Orlen Lietuva” (naftos pramonė), “TEO LT” (telekomunikacijos), “BASF” (chemijos pramonė, Vokietija), bankinis sektorius (matematika (nors šis sektorius mažiausiai “apčiuopiamas”, tačiau jam aptarnauti reikia daug tiksliųjų mokslų specialistų))) ir t.t. ir pan. Tai sektoriai, kuriuose vieno žmogaus darbas sukuria didelę arba labai didelę pridėtinę vertę. Nesakau, kad kitų sričių specialistai sukuria mažiau reikšmingą ar prastesnę vertę.

O šį straipsnelį mane paskatino parašyti vakardienos pokalbis. Šnekėjau su vienu žmogum, ir pasakė, kad norima emigruoti į užsienį. Žmogus yra programuotojas, dirba. Uždirba 4000 LTL/mėn. (į rankas). Tačiau išvažiuos į Jungtinę Karalystę. Kodėl? Todėl, kad ten moka žymiai daugiau už tą patį darbą.

Dar seniau šnekėjau su medicinos studente. Sako, baigs 6-erių metų studijas ir išvažiuos rezidentūrai (jei gerai pamenu, taip vadinas) į Skandinaviją arba Jungtinę Karalystę. Kodėl? Todėl, kad ten ne tik moka daugiau už tą patį darbą, bet ir sąlygos yra geresnės.

Žodžiu, liūdnas reikalas.

Kiekvienos reklamos tikslas yra sukurti kokį nors atsaką. Suprantama, geriausia – teigiamą. Kita vertus – geriau blogas negu jokio. Kartu yra ir kitas tikslas – kad apie matytą reklamą būtų atsiliepiama kituose šaltiniuose: žodžiu, internete, spaudoje ir t.t. ir pan.

Bet apie ką aš čia?.. Ai, gi apie keistą reklamą. Tai va.

Kiekvieną rytą važiuoju viešuoju transportu į darbą. Kauno viešajame transporte kabo tokie ekranai, kuriuose rodo reklamas. Na, juose reklamuosi vienas iš didžiausių Lietuvos interneto portalų (koks – nesakysiu; už reklamą man niekas nemoka). Ir iš tos reklamos yra vienas įdomus skyrius: “Šiandienos orai Vilniuje” (paskutinį žodį specialiai paryškinau). Ką iš šio užrašo galima išspausti?

Man linksmiausia tai, kad aš gyvenu Kaune. Aišku, man visai naudinga žinoti orą Vilniuje (lygiai taip pat norėčiau žinoti orą ir Vienoje, Berlyne, Londone, Niujorke ir Tokijuje. Kita vertus: ką turi bendro oras Vilniuje su oru Vienoje, Berlyne, Londone, Niujorke ir Tokijuje? Atsakymas: tai lygiai taip pat nenaudinga keliaujant į darbą Kaune, bet žinoti vistiek įdomu. Aišku, yra žmonių, kurie gyvena Kaune, o dirba Vilniuje (arba atvirkščiai), tačiau tokių tikrai ne dauguma

Gerai, o dabar rimtai. Jeigu jau Mieli žiniasklaidos užsakovai taip tingi sukurti skirtingas reklamas skirtingiems miestams, tai gal bent jau nejuokinkit (už visus kalbėti negaliu, tad kalbu už save)?

Ir dar: nereikia skelbti naujienų “Šiandien skaitykite”, kadangi tos naujienos jau būna pasenusios (kartą teko važiuoti autobusu sekmadienį, o buvo reklamuojamos “šiandien skaitykite” naujienos, kurios dar užsilikusios nuo penktadienio). Tingit pakeisti?

Ir pabaigai – iš kitos sferos. Noriu pasiguosti. Norėjau šiandien pasižiūrėti futbolą per internetą. Bet http://www.lrt.lt/ buvo užlūžęs dieną (girdėjau, kad futbolą galima žiūrėti per internetą). Didelis žmonių skaičius – suprantama. Rimtą sportą rodo. Bet vistiek gaila, kad negalėjau pasižiūrėti

Sveiki

Gal turite idėją, ką galima suprogramuoti mobiliesiems telefonams? Ieškau temos magistro darbui

Check cool quality of video conference: http://distance.ktu.lt/terena/

Jūs manote, kad esate organizuotas žmogus, jeigu visas Jūsų kompiuterio monitorius yra apklijuotas lipniais lapeliais

In probability theory, the birthday problem, or birthday paradox^[1] pertains to the probability that in a set of randomly chosen people some pair of them will have the same birthday. In a group of at least 23 randomly chosen people, there is more than 50% probability that some pair of them will have the same birthday. Such a result is counter-intuitive to many.

For 57 or more people, the probability is more than 99%, and it reaches 100% when, ignoring leap-years, the number of people reaches 366 (by the pigeonhole principle). The mathematics behind this problem led to a well-known cryptographic attack called the birthday attack.

http://en.wikipedia.org/wiki/Birthday_problem

Įdomu, tiesa?