Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

Praeitą savaitę perskaičiau internete (http://www.kvt.lt/), jog Kaune keičiasi viešojo transporto bilietų sistema. Elektroninius bilietus bus galima aktyvuoti nuo kada nori. Tik didžiausia problema, jog nebuvo parašyta, KAIP tai padaryti. Tad parašiau duotu elektroninio pašto adresu kvt@kaunas.lt ir paklausiau, kaip aktyvuoti bilietus.

Nustebino atsakymo greitis – jį gavau nepraėjus 4h nuo laiško išsiuntimo:

Laba diena,   Po 2010-08-16 įsigytą 3 mėnesių (92 dienų) e. bilietą reikės aktyvuoti transporto priemonėje (troleibuse arba autobuse), neaktyvuotas 3 mėnesių (92 dienų) e. bilietas negalios.

Transporto priemonėje aktyvuojamo terminuotojo e. bilieto aktyvavimas. Paspauskite  bet kurio transporto priemonėje esančio komposterio 2 klavišą. Ekrane pasirodžius užrašui BILIETO AKTYVAVIMAS, priglauskite KORTELĘ prie komposterio kortelės simboliu pažymėtos zonos. Ekrane pasirodys užrašas REGISTRUOJAMAS IKI 201X-MM-DD (data rodo, iki kurios dienos galios Jūsų aktyvuotas e. bilietas). Šios rūšies e. bilietai aktyvuojami vieną kartą pirmojo važiavimo transporto priemone metu. Jeigu antrą kartą (po aktyvavimo) priglausite KORTELĘ toje pačioje transporto priemonėje prie bet kurio komposterio, ekrane pasirodys informacija REGISTRUOTAS IKI 201X-MM-DD. Jeigu norite pasitikrinti ir kitoje transporto priemonėje ar kito važiavimo metu dar kartą priglausite KORTELĘ prie komposterio, ekrane pasirodys informacija REGISTRUOJAMAS IKI 201X-MM-DD. Šeštadienį arba sekmadienį negalima aktyvuoti aktyvuojamųjų terminuotųjų e. bilietų be teisės važiuoti šeštadieniais ir sekmadieniais. Komposterio ekrane pasirodys užrašas NEGALIMA AKTYV. TERMIN.BIL.

Pridedame e. bilieto atmintinę keleiviui, kurioje rasite išsamią informaciją apie e. bilieto naudojimo tvarką. Dėkojame, kad naudojatės Kauno miesto viešuoju transportu.

Atmintinę dar galima gauti iš čia: http://www.kvt.lt/get.php?f.48

Tik mane neramina vienas klausimas: per kiek laiko informacija apie aktyvuotą bilietą petenka į sistemą? Nes lauktų įdomi diskusija su kontrolieriais, kurios esmė: aš bilietą aktyvavau pagal instrukcijas, bet kodėl jūs to nematot?

Praeitą savaitę spauda rašė, jog Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrino vieną prekybos centrą (nesakysiu kokį) ir po šio patikrinimo teko išmesti daug įvariausių maisto produktų. Šie produktai buvo sugedę – parduotuvėje buvo per aukšta temperatūra.

Ateinu šiandien į tą patį prekybos centrą ir ką matau? Ogi visur pristatyta kondicionierių, pirkėjus į parduotuvę įleidžia ne pro dvejas, o tik pro vienerias duris. Parduotuvėje jau vėsiau

Va, ko tereikia tvarkai. Paprasta.

Truputėlį seniau kliedėjau apie neefektyvią reklamą viešajame transporte. Tačiau tai, ką pamačiau šiandien nustebino net dar labiau.

Važiuoju šiandien ryte į darbą ir pamačiau, jog Kauno viešajame transporte labai rūpestingai reklamuojama nauja įlipimo į viešąjį transportą tvarka – pro priekines duris. Reklaminiame filmuke (suprask: sukurtame už mokesčių mokėtojų pinigus) rodoma, jog reikia įlipti pro priekines duris, jeigu turi elektroninį bilietą – parodyti jį vairuotojui, jei ne – nusipirkti iš vairuotojo arba turimą pažymėti troleibuse ar autobuse. O kai ateis laikas išlipti – galėsite išlipti pro likusias dvi duris (vidurines ir galines).Tai va, mieli kauniečiai, nuo šiol važinėsime taip. Jau viskas nuspręsta.

Jeigu dar nežinojote, ši tvarka įsigalios nuo 2010 m. liepos 15-os dienos. Taip kad teks greitai prie to įprasti. Reklaminiai filmukai jau paruošti, beliks Jums, mielas Kauno viešojo transporto keleivi, su tuo susitaikyti.

Vajė… Atrodo kažką supainiojau… Tam filmuke ir troleibusai kažkokie ilgesni, ir tokio viešojo transporto bilieto nėra, ir bilietukas iš vairuotojo nekainuoja 2,5 lito… Ai, gi čia Vilniuje taip!.. O aš galvojau, kad Kaune bus tokia tvarka Suklydau… Būna   Ech, tos reklamos…

O dabar rimtai. Tokios nesąmonės dar neteko matyti. Matyt, reklamos užsakovai neturi kur dėti pinigų arba jiems visiškai dzin koks miestas kur yra, kokia ten viešojo transporto tvarka ir t.t. ir pan. Gi čia absurdas.

Dar kartą kartoju: mieli reklamos užsakovai, kurkite skirtingas reklamas skirtingiems miestams

O ir šiaip: ne vairuotojo darbas tikrinti keleivių bilietus. Tam yra keleivių/bilietų kontrolieriai. Vairuotojo darbas vairuoti autobusą ar troleibusą, o jeigu dar vairuotojas pradės žiūrėti, kas pasižymi bilietus, o kas ne – tada visai chaosas prasidės. Viešasis transportas vėluos, keleiviai bus pikti ir t.t. ir pan.

Kiekvienos reklamos tikslas yra sukurti kokį nors atsaką. Suprantama, geriausia – teigiamą. Kita vertus – geriau blogas negu jokio. Kartu yra ir kitas tikslas – kad apie matytą reklamą būtų atsiliepiama kituose šaltiniuose: žodžiu, internete, spaudoje ir t.t. ir pan.

Bet apie ką aš čia?.. Ai, gi apie keistą reklamą. Tai va.

Kiekvieną rytą važiuoju viešuoju transportu į darbą. Kauno viešajame transporte kabo tokie ekranai, kuriuose rodo reklamas. Na, juose reklamuosi vienas iš didžiausių Lietuvos interneto portalų (koks – nesakysiu; už reklamą man niekas nemoka). Ir iš tos reklamos yra vienas įdomus skyrius: “Šiandienos orai Vilniuje” (paskutinį žodį specialiai paryškinau). Ką iš šio užrašo galima išspausti?

Man linksmiausia tai, kad aš gyvenu Kaune. Aišku, man visai naudinga žinoti orą Vilniuje (lygiai taip pat norėčiau žinoti orą ir Vienoje, Berlyne, Londone, Niujorke ir Tokijuje. Kita vertus: ką turi bendro oras Vilniuje su oru Vienoje, Berlyne, Londone, Niujorke ir Tokijuje? Atsakymas: tai lygiai taip pat nenaudinga keliaujant į darbą Kaune, bet žinoti vistiek įdomu. Aišku, yra žmonių, kurie gyvena Kaune, o dirba Vilniuje (arba atvirkščiai), tačiau tokių tikrai ne dauguma

Gerai, o dabar rimtai. Jeigu jau Mieli žiniasklaidos užsakovai taip tingi sukurti skirtingas reklamas skirtingiems miestams, tai gal bent jau nejuokinkit (už visus kalbėti negaliu, tad kalbu už save)?

Ir dar: nereikia skelbti naujienų “Šiandien skaitykite”, kadangi tos naujienos jau būna pasenusios (kartą teko važiuoti autobusu sekmadienį, o buvo reklamuojamos “šiandien skaitykite” naujienos, kurios dar užsilikusios nuo penktadienio). Tingit pakeisti?

Ir pabaigai – iš kitos sferos. Noriu pasiguosti. Norėjau šiandien pasižiūrėti futbolą per internetą. Bet http://www.lrt.lt/ buvo užlūžęs dieną (girdėjau, kad futbolą galima žiūrėti per internetą). Didelis žmonių skaičius – suprantama. Rimtą sportą rodo. Bet vistiek gaila, kad negalėjau pasižiūrėti

In probability theory, the birthday problem, or birthday paradox^[1] pertains to the probability that in a set of randomly chosen people some pair of them will have the same birthday. In a group of at least 23 randomly chosen people, there is more than 50% probability that some pair of them will have the same birthday. Such a result is counter-intuitive to many.

For 57 or more people, the probability is more than 99%, and it reaches 100% when, ignoring leap-years, the number of people reaches 366 (by the pigeonhole principle). The mathematics behind this problem led to a well-known cryptographic attack called the birthday attack.

http://en.wikipedia.org/wiki/Birthday_problem

Įdomu, tiesa?

Nutariau atiduoti duoklę švarinimosi akcijoms, šiukšlėms ir pan. Na, o jei tiksliau – parašyti tokį pastebėjimą.

Kad ir kaip smagu būtų visokios valymo akcijos, tačiau jos kovoja su problemos padariniais, o ne priežastimis. Be abejo, visada bus nesąmoningų piliečių, kurie meta šiukšles ten, kur papuola. Tačiau ką daryti tiems likusiems, sąmoningiems piliečiams. Bėda ta, kad kartais tenka dėtis ir prie tų nesąmoningų.

Lietuvoje mažokai šiukšlių dėžių. Kartais net ir norint išmesti šiukšles į šiukšlių dėžę, nepavyksta rasti tų dėžių. Arba, jeigu randi šiukšlių dėžę, jinai jau būna perpildyta ir daugiau paprasčiausiai netelpa. Tad ką daro sąmoningas pilietis? Na, jis šiukšles padeda prie šiukšlių dėžės

Viena vertus: tai yra gerai. Na, viskas vienoje vietoje. Atvažiuoja sanitarinės tarnybos ir surenka. Kita vertus: dalį šiukšlių išnešioja vėjas. Na… Savi trūkumai.

Apibendrinant: manau, reikėtų daugiau šiukšlių dėžių miestuose.

Remiantis Einšteino reliatyvumo teorija, galima įrodyti, kad juoda yra balta, balta yra juoda ir t.t. ir pan. Taip yra todėl, kad yra begalinis skaičius visatų, o kurioje nors iš šių visatų – taip ir yra, kaip Jūs sakote. Tik bėda ta, kad mes gyvename šioje visatoje, ir juoda yra juoda :] Na, bet apie ką čia aš?..

A, taip… Apie autobuso stotelių būdeles. Vakar ėjau su kursioke iki autobuso stotelės ir ji man parodė, kad Vydūno alėjoje DINGO visos buvusios autobusų stotelės būdelės (tokios mėlynos). Bet rimtai. Neliko nei vienos. Kur jos prapuolė?

Mieli valdininkai (arba žmonės, atsakingi už šį reikalą), paaiškinkit:

1. Kur dingo tos būdelės?
2. Koks išminčius sugalvojo jas visas iš ten pašalinti?
3. Ir ar tas pats išminčius mano, kad studentams, besimokantiems studentų miestelyje, nereikalingas suoliukas Zoologijos sodo stotelėje? Patikėkit: dauguma studentų įsėda arba Zoologijos sodo, arba Studentų gatvės stotelėse. Tad gal reikalingas suoliukas, kur žmonės galėtų atsisėsti, laukdami autobuso?

Tiesa, tikiuosi, kad išgabentos būdelės bus sumontuotos kur nors kitur. Nes jeigu jas išmontavo ir išvežė į metalo laužą, tai…

Kita vertus – kažkurioje visatoje tos būdelės turėtų stovėti Vydūno alėjoje. Hm… Įdomu, kurioje? Nes, matyt, ne į tą pataikiau…

Vakar keliavau į Vilnių (ačiū Vaidai). Į Vilnių ir iš Vilniaus keliavau tuo naujuoju traukiniu. Na, ir štai keletas įspūdžių iš kelionės su šiuo traukiniu.

Mano problema tokia, kad aš buvau sugadintas gyvenimo Austrijoje. Kai pamatai, kas ten yra “normalu”, o Lietuvoje pristatoma kaip “naujovė”, tai…

Na, bet prie reikalo. Įspūdžiai tokie:

1. Keliauti gana pigu – pigiau nei autobusu. 2-a klase kainuoja 17 LTL.
2. Traukinys dviaukštis, tad stovint pirmame aukšte lubos yra labai žemai – maždaug pusė sprindžio man virš galvos (matavau Kadangi mano ūgis yra 182 cm, tai pirmo aukšto lubos kabo maždaug 190 cm aukštyje. Aš jaučiuosi nejaukiai, kai lubos taip žemai
3. Traukinyje yra šiek tiek pateiktos informacijos angliškai (užrašas: “Kita stotelė / Next stop”). Tai yra labai gerai – ne visi moka lietuvių kalbą. Tačiau informacijos angliškai galėtų būti ir daugiau. Kad ir visi užrašai traukinyje. Traukinyje yra angliškai garsiai pasakoma informacija apie tai, kad perkant bilietą traukinyje bus mokamas 5 LTL komisinis mokestis. Tačiau tai kaip ir viskas
4. Dėl kažkokių mistinių priežasčių, elektroninės lauko durys paspaudus mygtuką atsidaro tik į vieną pusę. Šito niekaip nesupratau – negi sunku padaryti, kad paspaudus mygtuką atsidarytų abejos durys?..
5. Traukinys šiek tiek vėlavo. Į Vilnių atvažiavo 1-a minutę vėluodamas, į Kauną – 3-is (turėjo atvažiuoti 20:31, atvažiavo 20:34, o mano troleibusas buvo 20:37; bet spėjau įsėsti).
6. Traukinys į vieną pusė nuvažiuoja per 1h 12 min. Patogu. Greičiau nei su autobusu
7. Beveik nesijaučia “dunksėjimas” važiuojant bėgiais.
8. Jeigu daugiau būtų tokių traukinių, tai gal ir važinėjimas geležinkelio transportu būtų populiaresnis.
9. Kaip Lietuvoje – važiuoti šiuo “nauju” traukiniu verta

2010 m. kovo 28-ą 3-ą valandą laikrodį pasuksime į 4-ą valandą Tad keltis teks viena valanda anksčiau:)

Na, bet gerai nors tiek, kad dabar anksti švinta

Nepagalvokite, kad aš cinikas, tiesiog šįkart parašysiu nedidelį straipsnelį apie karus ir jų naudą. Noriu paskatinti žmones susimąstyti.

Sakote, kokia nauda iš karo? Didelė.

• Kareiviams ir karininkams tai puiki galimybė užsidirbti ordinus ir karinius laipsnius. Juk viskas vyksta karo sąlygomis, tad minėtuosius ordinus ir karinius laipsnius galima gauti greičiau.
• Įvairūs privatūs apsaugininkai gali dirbti privačiai. Suprantama, apmokami aukštais tarifais.
• Logistikos įmonės gali tiekti prekes ir paslaugas į karo zoną. Didelė rizika, pavojinga? Nieko tokio – visa tai yra apmokama. Brangiai.
• Įvairiausi patarėjai, konsultantai, vadybininkai ir pan. (gi reikia atkurti sugriautos šalies ūkį ir ekonomiką) apmokami pagal aukštus tarifus. Gi rizika
• Ginklų gamybos įmonės be tiesioginės naudos (parduoda daugiau ginklų) gali išbandyti savo naujausią ir moderniausią ginkluotę realiomis mūšio sąlygomis, o ne pseudorealiuose poligonuose.
• Aukšto rango kariškiai (be minėtųjų ordinų ir karinių laipsnių) gali išbandyti naujas strategijas realiomis mūšio sąlygomis.
• Politikai gali įeiti į istoriją gindami/atstovaudami  šalį nuo karo, paukščių gripo, finansų krizės, teroristų, maro (ar dar nuo ko nors; reikiamą įrašyti ir pabraukti).  Esmės nekeičia
• Mokslininkams karai yra puiki galimybė gauti finansavimą moksliniams tyrimams. Kodėl? Todėl kad rimčiausi išradimai ir atradimai paprastai padaromi kariniams tikslams. Norite pavyzdžio? Internetas ir GPS O rimtiems tyrimams reikia rimto finansavimo. Kariniais tikslais tokį galima gauti
• Žiniasklaidai tai puiki galimybė pasikelti reitingus, transliuojant naujienas iš karo zonų. Jau neminint gero užmokesčio už riziką…
• O visiems paprastiems televizijos žiūrovams, gyvenantiems NE toje valstybėje, kurioje vyksta karas, tai puiki galimybė pagalvoti “gerai, kad tai ne pas mus”. Ir, be abejo, paremti politikus, kurie stengiasi tą karą nutraukti

Vieninteliai, kurie kenčia nuo viso šito yra tie žmonės, ant kurių “kailio” šis karas vyksta. Kitaip tariant, žmonės, kurių šalyje yra kariaujama.