Le Blog De La L'Ernestas && Vampyro fermerio Ernesto blogis

Praeitą savaitgalį su draugu diskutavom apie tai, kaip galėtų atsigauti Lietuvos ekonomika. Paprastai tariant: kaip greitai ir KAIP galėtume gyventi geriau?

Mano nuomone, tėra dvi galimybės:

• Vidaus paklausos padidėjimas. Kitaip tariant: Lietuvos gyventojai (ir atvykę turistai) pradėtų daugiau vartoti ir/ar naudotis paslaugomis. To pasekoje daugiau pajamų gautų įmonės, jos samdytų daugiau darbuotojų, didintų jų atlyginimus ir t.t. Aišku, ir būtų sumokama daugiau mokesčių į valstybės biudžetą.

Deja, tai nerealu: Lietuvoje yra per maža rinka. Paprasčiausiai pas mus yra per mažai gyventojų. Jei manote, kad šneku nesąmones, keli pavyzdžiai: VIEN Varšuvoje gyvena apie 2,7 mln. gyventojų; Minske apie 1,8 mln. gyventojų; Sankt Peterburge 4,6 mln. gyventojų. Šiais skaičiais noriu pasakyti, kad aplinkiniuose miestuose gyvena tiek gyventojų kiek pusėje Lietuvos arba net daugiau. Jie tikrai galėtų prisidėti prie šalies ekonomikos augimo.

• Eksporto padidėjimas. Būtų eskportuojama daugiau pagamintų prekių/paslaugų į užsienį.

Realesnis variantas (mano galva). Tik turėtų atsigauti užsienio valstybių ekonomikos, kad jos pradėtų vartoti daugiau prekių (žiūrėti pirmą punktą)

Gera mįslė. Kaip manote, kas tai yra? Atsakymas: naujos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos.

O dabar prie esmės. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus kabelinių televizijų operatoriai privalo nemokamai retransliuoti lietuviškas TV programas. Deja, kilo idėja: juk komercinės televizijos kuria tokią rimtą produkciją, tad joms reikia sumokėti pinigėlių. Na, juk komercinių televizijų operatoriai uždirba pelną iš retransliacijų – jie juk rodo autorines TV laidas. Tad šie operatoriai turėtų mokėti pinigus lietuviškoms komercinėms televizijoms. Kaip smagu.

Kame aš čia matau problemą? Už tokį šlamštą, kurį rodo per lietuviškas televizijas mokėti pinigus būtų labai kvaila. Absoliuti dauguma laidų yra visiškas šlamštas. Už ką ten pinigus mokėti? Vienintelė televizija, už kurią sutikčiau mokėti, yra Lietuvos televizija. Likusios – nekas…

Ai, dar pamiršau vieną dalyką. Lažinamės, jog jei kabelinių televizijų operatoriai mokės pinigus komerciniams TV kanalams, tas mokestis anksčiau ar vėliau bus perkeltas vartotojams?

Ir dar. Kodėl aš turiu mokėti pinigus už tas televizijas, kurių aš nežiūriu? Jei konkrečiau – komercines Lietuvos televizijas?..

Tiesa, kaip supratau: jeigu turite lauko anteną tas televizijas galėsite ir toliau matyti nemokamai

Paskutiniu metu emigracija tapo populiaria tema. Aišku, ir šnekos, kaip tą emigraciją stabdyti Aš, aišku, nesu visažinis, bet noriu atkreipti dėmesį į labai svarbų emigracijos aspektą.

Viena vertus, aišku, gaila, kad žmonės išvažiuoja į užsienį. Kita vertus – tai jų teisė. Nori – važiuoja. Ne tie laikai. Tačiau problema yra ne ta, kad žmonės išvažiuoja. Didesnė bėda yra tame, kad atsiranda nauja emigracijos rūšis.

Pradeda išvažinėti ne paprasti žmonės, o specialistai. O jie išvažiuoja ne todėl, kad jie neturi darbo. O todėl, jog jų netenkina mokamas atlyginimas. Pabrėžiu: NE dėl neturimo darbo, BET dėl to, kad jiems moka per mažai. Va čia yra didžiausia problema. Galima šnekėti kiek nori apie ekonomiką ir jos skatinimą, bet jeigu nebus specialistų, kurie tą ekonomiką kuria – Lietuva liks gilus Europos užkampis.

Atkreipkite dėmesį į prieš tai buvusiame sakinyje esantį žodį “specialistas”. Klausimas: kas yra specialistas, kuris kuria ekonomiką (t.y. didelę pridėtinę vertę (bent jau mano nuomone))? Atsakymas: IT srities specialistas (pirmiausia į viską žiūriu iš savo “varpinės”), medikas (gydo žmones), kiti tiksliųjų ar realiųjų mokslų atstovai. Kodėl? Todėl, kad tiksliųjų mokslų atstovai kuria didelę pridetinę vertę (jeigu manote, kad šneku nesąmones, štai pavyzdžiai: “Orlen Lietuva” (naftos pramonė), “TEO LT” (telekomunikacijos), “BASF” (chemijos pramonė, Vokietija), bankinis sektorius (matematika (nors šis sektorius mažiausiai “apčiuopiamas”, tačiau jam aptarnauti reikia daug tiksliųjų mokslų specialistų))) ir t.t. ir pan. Tai sektoriai, kuriuose vieno žmogaus darbas sukuria didelę arba labai didelę pridėtinę vertę. Nesakau, kad kitų sričių specialistai sukuria mažiau reikšmingą ar prastesnę vertę.

O šį straipsnelį mane paskatino parašyti vakardienos pokalbis. Šnekėjau su vienu žmogum, ir pasakė, kad norima emigruoti į užsienį. Žmogus yra programuotojas, dirba. Uždirba 4000 LTL/mėn. (į rankas). Tačiau išvažiuos į Jungtinę Karalystę. Kodėl? Todėl, kad ten moka žymiai daugiau už tą patį darbą.

Dar seniau šnekėjau su medicinos studente. Sako, baigs 6-erių metų studijas ir išvažiuos rezidentūrai (jei gerai pamenu, taip vadinas) į Skandinaviją arba Jungtinę Karalystę. Kodėl? Todėl, kad ten ne tik moka daugiau už tą patį darbą, bet ir sąlygos yra geresnės.

Žodžiu, liūdnas reikalas.

Kiekvienais metais, prieš Kalėdas ar Velykas nuolat kyla diskusija, ar turėtų dirbti didieji prekybos centai per šventines (t.y. nedarbo) dienas. Ir nuolat minimi du argumentai:

1. Būtų pažeidžiamos paprastų pirkėjų teisės, jeigu jie negalėtų nusipirkti maisto produktų (tarkim, gruodžio 25-ą ar 26-ą dieną).
2. Tų parduotuvių darbuotojai gali daugiau užsidirbti (su potekste: “Leiskite žmonėms užsidirbti”).

Man abu šie argumentai kelia juoką. Kodėl? Viskas labai paprasta:

• Pusę metų gyvenau Austrijoje. Ten sekmadienį (ar šiaip nedarbo dieną) didieji prekybos centrai tikrai nedirba. Nors ką ten didieji – nedirba niekas (na, gal degalinės ir dirba?..). Bet, jeigu jau skaitote šį įrašą, vadinasi, jog likau gyvas ir sveikas.
• Įdomu, kas per žmogus ruošiasi Kalėdoms ir eina nusipirkti, tarkim, duonos, gruodžio 25-ą dieną. Duona baigės? O gal pienas? Nejuokinkit. Tokioms šventėms visi ruošiasi iš anksto, tad ir numato, kiek ir kokių maisto produktų reikės. O jeigu jau atsitiko nelaimė ir baigėsi alkoholis… Kiek tokių bus? Pakentės iki darbo dienos.
• Dėl to “užsidirbimo”. Jeigu tų prekybos centrų savininkai mokėtų normalų atlyginimą, tada nereikėtų žmonėms leisti “užsidirbti”.

Sužinojau naujovę. Pasirodo, žmonės, kurie gyvena butuose, privalės mokėti “vandens skaitliuko mokestį” (jis pavadintas gal ir kitaip, bet principas toks pats). O jei patinka dar kitaip – tai abonentinis mokestis.

Kad ir kaip ten būtų, mano nuomone tai yra nesąmonė. Jums turbūt kilo klausimas: kodėl? Ne, ne dėl to, kad tai dar vienas mokestis. Ir tikrai ne dėl to, kad vandens gamintojai skursta.

Monopolija tam ir yra monopolija, kad jinai uždirba visada. Monopolijai nėra reikalo efektyvinti savo veiklą. Ir išvis – kam tai daryti? Juk viską apmokės vartotojai. Ar įmonė dirba efektyviai, ar neefektyviai – koks skirtumas? Gi vartotojai siūlomą prekę ar paslaugą vistiek vartos (jeigu Jums atrodo priešingai – pagalvokite, kiek laiko pragyvensite be elektros). Dėl šitokių nesąmonių ir atsiranda visokie mistiniai mokesčiai.

Bet grįžkime prie skaitliukų. Krizė. Trūksta pinigų, o norima gyventi kaip ir seniau. Na, ir kam mažinti įmonės išlaidas, mieli klientai? Taip nereikia daryti… Juk tada reikės pirkti mažiau pieštukų, trintukų, baldų ir t.t. ir pan. Geriau padaryti šiek tiek kitaip: sugalvoti kokį nors naują mokestį (skaitliuko, grindų plytelės, dulkių (ar dar kokį nors (mokesčio pavadinimas nėra svarbus))) ir juo apmokestinti vartotojus. Vartotojai sumokės daugiau pinigų, įmonės išlaidos liks tos pačios ir viskas bus gerai

Ir pabaigai. Šis skaitliuko mokestis susijęs su tuo, kaip bus perkamas karštas vanduo (jei gerai pamenu). Bet kas ir kaip – nežinau. Jei kas žinote – parašykite.

Dabar tapo populiaru diskutuoti apie eurą. Na, ką ten diskutuoti. Esmė: aiškinti, kad euras yra bloga valiuta (koks sutapimas: maždaug pusmečiu atgal taip šnekėjo apie JAV dolerį). Stengiamasi rasti kiek galima daugiau argumentų, kurie paaiškintų, jog euras yra beviltiškai žlugęs arba greitai žlugs.

Deja deja. Diskutuoti, aišku, galima. Tik per tas diskusijas nėra paminimas vienas labai svarbus dalykas: kuo daugiau žiniasklaida ir žmonės apie kokį nors ekonominį įvykį ar reiškinį diskutuoja, tuo daugiau kiti gražūs ir protingi žmonės (skirtingai nuo pirmųjų) iš to uždirba.

Spėju, dabar paklausite – kaip? Metodas yra paprastas. Esmė: sužinoti, į kurią pusę klostysis įvykiai. Aišku, jeigu tai nėra žinoma, vadinasi, tokį reiškinį reikia paskatinti, kas, beje, ir labai sėkmingai daroma: pavyzdžiui, eskaluojama euro nestabilumo tema.

Jeigu bus piešiama graži euro ateitis (minėtasis pusmetis atgal), vadinasi, euras kils. Tad šiuo metu reikia pirkti. Kita vertus, jeigu minėtasis euras krinta – laikas parduoti.

Gali pasidaryti įdomu – kaip tai suprasti? O metodas yra gana paprastas. Jeigu tu žinai (arba bandai paskatinti tokį bendrą žiniasklaidos foną), kad kada nors vėliau kas nors (tarkim, tas pats euras) kainuos pigiau negu dabar, visada gali turimą turtą eurais parduoti, o vėliau nusipirkti jį pigiau. Skirtumas tarp pardavimo ir pirkimo – bus uždarbis. O ką daryti, jeigu turimo turto (tarkim, valiutos) tu neturi? Nieko tokio – galima jį pasiskolinti, o vėliau gražinti.

Iš visų šių šnekų noriu pasakyti: netikėkit viskuo, kas ką kur rašo (kad ir, tarkim, šiame bloge). Nes visi siekia uždirbti ir formuoti sau tinkamą bei naudingą informaciją.

Kilo nedidelė įdėja. Galėtų Vyriausybė įvesti kokį simbolinį (tarkim, 5 LTL/mėn.) mokestį už turimą automobilį. Klausimas: kam? Gal taip sumažintume priregistruotų, bet nevažiuojančių automobilių skaičių. Per juos prisiparkuoti darosi neįmanoma – automobiliai nevažiuoja, o vietą užima.

Sutikit: 5 LTL/mėn. yra nedidelis mokestis (maždaug 1,5 litro kuro). Tad, jei turite automobilį, važinėjate, perkate degalus, mokate už automobilio draudimą – toks mokestis didelės žalos nepridarys. Per metus būtų 60 LTL už automobilį.

Kadangi pagal statistiką automobilį turi maždaug kas antras Lietuvos gyventojas, tad būtų apie 1,5 mln. automobilių. Tad per metus už automobilius surinktume 1,5 mln. * 60 =  90 mln. litų O už juos būtų galima labiau valyti miestų gatves

Pastebėjau įdomų dalyką. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą bankų sutartys (konkrečiai – vertybinių popierių sąskaitų) sutartys tampa vis geresnės klientui: atsiranda įsipareigojimai ir kompensacijos už neįvykdytas ar nelaiku įvykdytas sutarties sąlygas. Kitaip tariant – jeigu bankas ką nors atlieka ne visai tinkamai, jam gali tekti kompensuoti nuostolius ir nepatogumus klientui. Manote, iš geros valios? Ne visai, ne visai… Europos Sąjunga privertė: MiFID direktyva ir pan.

Tačiau ne visur taip gerai. Turėjau vieno banko kortelę. Norėjau uždaryti banko kortelės sąskaitą (nutariau nebesinaudoti kortele). Nors mano sutartyje buvo parašyta, kad banko kortelė bus uždaryta per vieną mėnesį, visai tai užtruko net pusantro mėnesio (sąskaitoje buvo keliasdešimt litų – kol banko sąskaita neuždaryta, jais negalėjau naudotis). Kai praėjo mėnuo – nuėjau į banką ir paklausiau, kodėl mano sąskaita neuždaryta ir kada jinai bus uždaryta. Man paaiškino: didelis darbo krūvis, nespėja.

Tada aš pasidomėjau, ar man priklauso kokios nors palūkanos ir delspinigiai iš banko pusės už tai, kad bankas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Koks buvo nustebimas! Man paaiškino kad tikrai ne (su potekste: neprisigalvok nesąmonių).

Jums turbūt kilo klausimas, kodėl aš tokios nesąmonės paklausiau. Galiu atsakyti (retoriniu) klausimu į klausimą: kaip manote, jeigu aš vėluočiau kokias 15-a dienų susimokėti mokesčius (tarkim, už kredito kortelę ar pan.) bankui, ar man nebūtų priskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai?.. Manau, kad būtų ir būtų labai greitai. Tad pagalvojau, kad būtų sąžininga, jeigu ir man kas sumokėtų dalelę pinigų

Na, bet akivaizdžiai sugalvojau nesąmonę. Išvada: reikia mažiau (prisi)galvoti.

Prieš metus parašiau keletą prognozių apie tai, kokie gali būti 2009-i metai. Pabandykim įvertinti

http://www.ernestas.info/2008/12/30/mano-ekonomikos-prognozes-2009-iems-metams/ <- jos visos čia

Pradėkim nuo prognozių pasauliui:

1. Na… Vienu momentu taip ir buvo – akcijos pradėjo staigiai brangti, tada atpigo. Tarkim: parašom 0,5 balo.
2. Prie to paties 1-o punkto.
3. http://www.oil-price.net/ <- čia pasižiūrėjau naftos kainą. Ji beveik visada viršijo minėtuosius 50 USD. Tad visiškai nepataikiau. 0 balų.
4. Daugmaž pataikiau. 0,5 balo.

Na, ir Lietuvai:

1. Pasaulis po truputį atsigauna, mes toliau smunkame. 0 balų.
2. Taip ir atsitiko. Tenka daug skolintis. 1 balas.
3. Pasirodo, įtakojo. 0 balų.
4. Pataikiau.  1 balas.
5. O taip… 1 balas.
6. 1 balas.

Nedidelė citata (buvo vietoje išvados):

“Labai tikiuosi, kad visas pasaulis iš šios globalinės finansų krizės padarys rimtas ir toli siekiančias išvadas. Galbūt bus sugriežtinta ir sustiprinta finansų įstaigų kontrolė. Galbūt bus rasta klaidų šiuolaikinėje finansų rinkoje. Kad ir kaip ten būtų – pasidarykime išvadas visi. Tikėkimės, kad ši krizė mums visiems išeis į naudą ir tikimės, kad jos metu ir po jos pasimokysime visi”.

Tinka

Išvada: Iš 9-ių galimų balų gavau: 5-is balus. Hm… Na… Aiškiai reikia mažiau prognozuoti

Na, senokai nerašiau – mokiausi Taikomąją matematiką Tikiuosi, dabar bus šiek tiek daugiau laiko rašymui

Šios dienos žinutė: apie elektros kainas.

Nauji metai bus po dviejų savaičių, tad po fejerverkų iššaudymo įsigalios naujos elektros kainos. Pamaniau, panaršysiu internete ir surasiu, kaip jos pasikeis. Suprantama, viskas pabrango

Štai ir tarifai gyventojams yra čia: http://www.vst.lt/lt/klientams/gyventojams/tarifai-nuo-2010-m–sausio-1d/

Pas mane namuose yra dviejų laiko zonų tarifas ir dar mes turime elektrinę viryklę. Tad elektros kWh dieną kainuos 45 ct, o naktį – 34 ct. Brangu…

P.S. Ta proga vakar nusipirkau vieną taupiąją elektros lemputę. Įsukau ją virtuvėje