Paskutinė karšta tema – euro puolimas
Dabar tapo populiaru diskutuoti apie eurą. Na, ką ten diskutuoti. Esmė: aiškinti, kad euras yra bloga valiuta (koks sutapimas: maždaug pusmečiu atgal taip šnekėjo apie JAV dolerį). Stengiamasi rasti kiek galima daugiau argumentų, kurie paaiškintų, jog euras yra beviltiškai žlugęs arba greitai žlugs.
Deja deja. Diskutuoti, aišku, galima. Tik per tas diskusijas nėra paminimas vienas labai svarbus dalykas: kuo daugiau žiniasklaida ir žmonės apie kokį nors ekonominį įvykį ar reiškinį diskutuoja, tuo daugiau kiti gražūs ir protingi žmonės (skirtingai nuo pirmųjų) iš to uždirba.
Spėju, dabar paklausite – kaip? Metodas yra paprastas. Esmė: sužinoti, į kurią pusę klostysis įvykiai. Aišku, jeigu tai nėra žinoma, vadinasi, tokį reiškinį reikia paskatinti, kas, beje, ir labai sėkmingai daroma: pavyzdžiui, eskaluojama euro nestabilumo tema.
Jeigu bus piešiama graži euro ateitis (minėtasis pusmetis atgal), vadinasi, euras kils. Tad šiuo metu reikia pirkti. Kita vertus, jeigu minėtasis euras krinta – laikas parduoti.
Gali pasidaryti įdomu – kaip tai suprasti? O metodas yra gana paprastas. Jeigu tu žinai (arba bandai paskatinti tokį bendrą žiniasklaidos foną), kad kada nors vėliau kas nors (tarkim, tas pats euras) kainuos pigiau negu dabar, visada gali turimą turtą eurais parduoti, o vėliau nusipirkti jį pigiau. Skirtumas tarp pardavimo ir pirkimo – bus uždarbis. O ką daryti, jeigu turimo turto (tarkim, valiutos) tu neturi? Nieko tokio – galima jį pasiskolinti, o vėliau gražinti.
Iš visų šių šnekų noriu pasakyti: netikėkit viskuo, kas ką kur rašo (kad ir, tarkim, šiame bloge). Nes visi siekia uždirbti ir formuoti sau tinkamą bei naudingą informaciją.
