Jūs esateŽurnalai / Ernestas Kardzys's blog / Kaip atsigauti Lietuvos ekonomikai?
Kaip atsigauti Lietuvos ekonomikai?
Praeitą savaitgalį su draugu diskutavom apie tai, kaip galėtų atsigauti Lietuvos ekonomika. Paprastai tariant: kaip greitai ir KAIP galėtume gyventi geriau?
Mano nuomone, tėra dvi galimybės:
- Vidaus paklausos padidėjimas. Kitaip tariant: Lietuvos gyventojai (ir atvykę turistai) pradėtų daugiau vartoti ir/ar naudotis paslaugomis. To pasekoje daugiau pajamų gautų įmonės, jos samdytų daugiau darbuotojų, didintų jų atlyginimus ir t.t. Aišku, ir būtų sumokama daugiau mokesčių į valstybės biudžetą.
- Eksporto padidėjimas. Būtų eskportuojama daugiau pagamintų prekių/paslaugų į užsienį.
tai visu pirma kad vartojimas atsigautu turi butu tam prielaidos. o didejanti infliacija, minimumo nekelimas, kainu augimas, sildymo brangimas ta vartojima ir mazina. taigi su tokia vizija galime atsisveikinti bent kolkas:))ar ne?
Deja, taip :)
Sveikas ;)
Labai dėkui už komentarą. Buvo labai įdomu skaityti :)
Ten seniau man į blogą parašė žmogus, kuris ir sukūrė tą Contact Form. Tai taip ir išverčiau :) Ekonomika mano laisvalaikio pomėgis, tik ne per daugiausiai laiko lieka skaityti ir rašyti į blogą :)
Būsim pažįstami ;)
Sveikas, Ernestai,
užklydau į Tavo blogą žvilgtelėti, kas gi lituanizavo 'Contact Form 7', ir matau kad apart programavimo esi neabejingas ekonominėms temoms.
Esu dabartinės "atsigavimo per eksportą" lietuviškos ideologijos skeptikas, tai noriu pasiūlyti čia keletą papildomų dimensijų, naudingų vertinant ekonominius procesus ir perspektyvas.
1. Verslo aplinka, teisingumas. Verslas susijęs su rizika ir interesų konfliktais. Teisingumo sistemai neveikiant, rizika smarkiai didėja. Šiuo metu Lietuvos teismuose, nagrinėjant civilines bylas GALIMA IR NET NAUDINGA MELUOTI. Tas ir daroma. Tai didelis verslo aplinkos trūkumas.
2. Ekonominės rentos. Struktūros, leidžiančios privilegijuotam ekonomikos dalyvių sluoksniui dirbant mažiau už kitus ir rizikuojant mažiau už kitus investicijose gauti garantuotą pelną. Oficialiai įteisintos bankų kartelio privilegijos, totaliai per maži žemės ir gamtos resursų (gavybos) mokesčiai, kleptokratinės valdžios aparato privilegijos (suvardinau tris didžiausias rentas). Neprivilegijuotam verslui rentos sukuria "kiauros bačkos" sąlygas - pilk įją prakaitą intensyviai - žymiai daliai pro plyšius išbėgant, gali taip ir nespėti pripildyti.
3. Darbo santykių apkrovimas mokesčiais yra fundamentali tiek nedarbo, tiek visuotinio sukimosi nuo mokesčių, taigi ir visuotinio "kaltumo", ir tuo pačiu pasirinktinio valdžios teisingumo priežastis. Labai negeras dalykas.
4. Politinio valdžios neatskaitingumo problema - dėl užaukštintų reikalavimų neveikia referendumo įstatymas, nėra jokių galimybių rinkėjams atšaukti išrinktus politikus. Tokiomis sąlygomis išrinktieji nepatiria jokio spaudimo vykdyti savo rinkiminius įsipareigojimus, ir automatiškai po rinkimų persiorientuoja ir ima aptarnauti "kitus interesus".
5. Resursų eksporto subsidijavimas. Gyvename vis didėjančio ribotų resursų deficito pasaulyje. Gamtos resursai ir ištekliai yra baigtinis turtas, kurį reikia taupyti, o ne stengtis išeksportuoti. Kaip tik, reikėtų skatinti importą. Taigi, kalbant apie "ekonomikos atsigavimą per eksportą", reikia aiškiai atskirti, kad paslaugų eksportas yra gerai, "teisingumo paslaugų" eksportas - t.y. puikių, vidaus ir užsienio kapitalui patrauklių teisinių sąlygų sukūrimas šalies viduje - yra labai gerai. Apdirbamosios pramonės eksportas turi savo pliusų ir minusų - vystoms technologinę bazę, bet teršiame - santykinai gerai. Žaliavų eksportas - nieko gero, nebent kaip reikiant būtų apmokestintas išgavimas.
Darbo jėgos eksportas (emigracija) - KATEGORIŠKAI BLOGIS. Tai visuomenės erozija ir didžiulis ekonominis nuostolis.
--
Vidaus paklausos skatinimas esamoje ekonominėje situacijoje tikrai nebūtų labai geras sprendimas, o tiesiog valdiškas visuomenės resursų perskirstymas, didelei jų daliai ištekant iš ekonomikos per minėtas skyles, ir išgaruojant į pasaulinę rinką dėl ekonomikos mažumo ir atvirumo. Bet geresnis už dabartinį "diržų veržimąsi" nusispjaunant į socialines pasekmes.
--
Toks tat netrumpas komentaras išėjo.
Būkime pažįstami :)
Dėkui už komentarą ;)
Sveiki! Del pirmos Jusu minimos priezasties ir atsirado pasauline krize, del antros kokybiskas Lietovuje gaminamas prekes gauna ne lietuviai, o uzsienieciai. mums tenka treciuju valstybiu slamstelis ar prekes kokybiskos bet 3 kart didesne kaina nei eksportuotojo salyje.
ekonomika nera daugybos lentele, yra kitu veiksniu, ne tik vartojimas ir gaminimas. dar yra salygos tam vartojimui ir gaminimui, kas LT yra labai zemame lygyje.
Gal reikia spresti problema nuo pradzios- ES kreditu grazinimo salygos, padaryti jas skaidriomis?
I klausima kada galima atsakyti KOL ..., TOL ...
Stebuklai negimsta savaime, juos kazkas sukuria. Kol is biudzeto vogs, tol gyvensim skurdziai.
O pasvajoti aisku nieks nedraudzia. Bet ne viskas taip paprasta, kaip atrodo. Viskas dar paprasciau.
Sveika ;)
O kas konkrečiai domina? Savo nuomonę visada galiu pasakyti :)
Šiaip Lietuvoje tokios informacijos nelabai įmanoma gauti, tenka internete ieškoti :)
Apie ką darbas?
Sveiki,
Turiu tokį vieną klausimą ir kartu prašymą. Čia šiek tiek ne į temą, bet pažiūrėjau kur naujausias straipsnis, ten ir bandau susisiekti.
Skaičiau Jūsų straipsnelį apie Šveicarijos banką (tiesa jau senokai rašytą), labai domina kur galėčiau rasti konkrečios informacijos tuo klausimu (gal galėtumėte pasidalinti žinoma informacija). Rašau darbą apie Šveicarijos bankus, tad domina betkokia informacija (kad ir Jūsų nuomonė).
Iš anksto dėkoju už Jūsų nuomones ir pagalbą.
Skelbti naują komentarą