Kur čia investavus pinigus? (2)

Žadėtieji mano pamąstymai, kur čia investavus pinigus. Pagrindiniai žaidėjai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra du: JAV Federalinis rezervų fondas - FED (Centrinio banko atitikmuo, nors, jei tiksliau - tai 12-os centrinių bankų sistema) ir Europos centrinis bankas - ECB. Manau, kad jų sprendimai labai stipriai įtakos akcijų rinkas. Kodėl? Kiekvienu atveju galimi du scenarijai (bent jau mano akimis). Kiekvieną iš jų pabandysiu trumpai aptarti. FED atveju:

1. FED dar labiau sumažina bazines palūkanų normas. Kitaip tariant: doleris dar labiau krenta. Kita vertus, nereikia pamiršti, jog FED siunčia signalus, jog daugiau bazinių palūkanų normų nemažins. Na, 2 proc. - nedaug. Tai net žemiau, negu infliacija JAV (jei gerai pamenu - 2,5 proc., bet nesu tuo tikras). Žodžiu, mažai. Krentantis JAV doleris dar daugiau žmonių pritrauks į žaliavų rinkas - tad akcijų rinkos neatsigaus.
2. FED padidina palūkanų normas - doleris kyla. Dėl to krenta žaliavų kainos (arba jų išraiška JAV doleriais). Padidinti, aišku, galima, bet problema ta, kad JAV reikia daugiau pinigų, kad ekonomika atsigautų.

Apibendrinant: nemanau, kad nors vienas scenarijus dabar realus. Tad, palūkanų normos nebus keičiamos (bent jau artimiausiu metu). ECB:

1. Palūkanų normų didinimas. Šiuo metu Euro zonoje infliacija yra 3,2 proc., ECB užsibrėžtą tikslą (2 proc.) viršija. Palūkanų norma - 3,5 proc. Jeigu bus bijoma infliacijos, palūkanų norma bus padidinta, ko pasakoje euras pakils.
2. Palūkanų normų mažinimas. Nemanau, kad realus punktas dabar - infliacija viršija ECB ribą, tad mažinti ją būtų pavojinga. Aišku, euras krenta.

Apibendrinant: manau, kad ECB gali tik pakelti palūkanų normas. Tačiau visa tai tėra tik teoriniai pasvarstymai. ECB labiau žiūri kainų stabilumo (kitaip tariant - mažos infliacijos, tad aukštų palūkanų normų), FED - ekonomikos augimo (mažos palūkanų normos, aukštesnė infliacija). Kas yra geriau? Tiesa, jei nekilnojamojo turto krizė užsitęs ir/arba Europos ekonomika pradės lėtėti, neaišku, kaip viskas bus. Lėtėjant ekonomikai, žinoma, reikia sumažinti palūkanų normas (padėti verslui), bet Euro zonoje didelė infliacija. Sunkus pasirinkimas. Pašnekam rimtai. Kaip reikėtų suprasti tuos viršuje išvardintus po du punktus? Tiesiog pasvarstykite, kuris iš jų Jūsų nuomone yra realesnis. Gerai, vienaip ar kitaip aptarėm centrinių bankų veiksmus. Dabar pašnekėkim apie žaliavas. Šis "naglas" žodis reiškia elementus, iš kurių gaminami kiti produktai: nafta, dujos, metalai, maisto prekės, kakava ir t.t. Priklausomai nuo to, kaip keisis palūkanų normos (nors tai teigti daug intelekto nereikia), tai atsilieps žaliavų rinkoms - kartu ir akcijų. Problema ta, kad jei akcijų rinkos krenta - sušokama ant žaliavų rinkų. Taip ir spekuliuojama. Bet grįžkime prie temoje iškelto klausimo (ne, ne - ne to, kur 2 parašyta, o to, kur klausia, kur pinigus investuoti). Paspekuliuoti galima žaliavomis. Sukandus dantis - į akcijų fondus (sukandus dėl to, kad dabar dar svyruos). Obligacijų fondai - irgi auga (nes akcijos krenta). Na, o aš manau, kad pasidėsiu indėlį ir palauksiu kokį mėnesį ar du :)