"Planquez toutes les nanas! Ernestas est le nouveau Don Juan! :D". Copyright (C) "José, the peruvian listening Brazlian music" 2009
"Planquez toutes les nanas! Ernestas est le nouveau Don Juan! :D". Copyright (C) "José, the peruvian listening Brazlian music" 2009
How is my new awesome photo?
Hey ;]
How do you like my new photo? You can see it on the top right corner of the blog ![]()
It’s from Austria – one (casual) party was held there ;]
Zloto kursas pakilo
2009 vasario 4-ą dieną rašiau apie kelionę į Lenkiją ir Lenkijos zloto kursą. Tądien zloto kursas (t.y. santykis su litu) buvo 1:0,7396.
Vakar užmečiau akį į Lietuvos banko tinklalapį ir pamačiau, kad dabar zlotas vertinimas jau 0,7799 lito.
Atsiverčiau Europos centrinio banko svetainės skyrių apie valiutos kursus ir užmečiau akį į Lenkijos zloto kurso grafiką. Kursas svyruoja, bet po truputį stiebiasi aukštyn
Įmonės rodikliai: du požiūriai
Prieš kelias dienas su vienu iš savo grupiokų diskutavau apie įmonės pelno (taip pat – ir kitų rodiklių) įtaką įmonės akcijų kainai vertybinių popierių biržoje. Taip pat – kaip į gerus/blogus įmonės rodiklius žiūri investuotojai ir spekuliantai.
Investuotojo (t.y. asmens, kuris nusiperka akcijas ir tikisi jas laikyti kelerius(-iolika) metus(-ų)) požiūriu, geros naujienos iš įmonės (pvz. apie padidėjusį pelną) reiškia tai, jog įmonė dirba gerai ir turi geras ateities perspektyvas. Vadinasi, įmonės akcijų kursas kils, galbūt įmonė išmokės dividendus. Tad, jo požiūriu – reikia nagrinėti įmonės ataskaitas, pelno rodiklius ir t.t. ir pan.
Spekulianto (t.y. asmens, kuris stengiasi išnaudoti vertybinių popierių rinkos svyravimas) požiūriu, geros naujienos iš įmonės reiškia tai, kad (reikia tikėtis) kiti žmonės patikės apie įmonės geras perspektyvas ir akcijų kursas pakils. Tad, spekuliantas perka akcijas dabar, palaukia šiek tiek ir parduoda akcijas. Esmė: kad kiti tikėtų įmonės perspektyvomis, o tuo beliks tik pasinaudoti. Tad, jo požiūriu – geros naujienos iš įmonės leidžia tikėtis, kad įmonės akcijų kursas kils ir pavyks greitai parduoti pigiau pirktas akcijas.
Ar Pridėtinės vertės mokestis (PVM) įtakoja vartojimą?
Lietuvoje (vėl) kartą šnekame apie Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) keitimą. Metų pradžioje PVM buvo padidintas iki 19 proc., dabar norima jį padidinti iki 21 proc. Tad, kas yra Pridėtinės vertės mokestis (PVM)?
Paprastai šnekant, tai yra mokestis, kuris sumokamas vartotojo už tai, kad jis/ji perka prekes ar paslaugas. Tad dėl to šis mokestis kartais yra vadinamas vartotojo mokesčiu. Suprantama, dėl šio mokesčio/antkainio prekės ir paslaugos šiek tiek pabrangsta. Na, bet apie tai esu kažkada rašęs. Ši žinutė yra apie kitą PVM aspektą.
Lietuvos viešojoje erdvėje perskaičiau įdomią citatą, kad “pridėtinės vertės mokestis neįtakoja vartojimo”. Hm… Pasidarė įdomu, kaip čia taip yra. Pamąstykime kartu.
Jeigu prekė kainuoja 100 litų (kitaip tariant – 119 proc. prekės kainos, kurią sudaro 84,03 LTL už prekę ir 15,97 LTL – PVM), tad PVM pakėlus iki 21 proc., ta pati prekė jau kainuos 101,68 LTL (t.y. 84,03 LTL už prekę ir 17,65 LTL – PVM). Tad, prekės galutinė kaina padidėjo 1,68 LTL.
Taigi, už tą pačią prekę teks sumokėti daugiau. Dabar kitas klausimas (vėlgi pamąstymui): kas sumokės tuos papildomus 1,68 LTL. Turime du variantus:
- Vartotojas. Kitaip tariant – asmuo, kuris perka prekę. Tad, jisai turės išleisti daugiau pinigų prekėms ir/arba paslaugos, iš ko seka, kad jam liks mažiau pinigų. Tad, jis negalės nusipirkti daugiau prekių/paslaugų ir privalės taupyti. Išvada: PVM (iš vartotojo pusės) įtakoja vartojimą – vartotojas mažiau perka/vartoja, nes turi mažiau pinigų.
- Gamintojas. Kitaip tariant – asmuo (juridinis, fizinis etc.), kuris parduoda prekę/paslaugą. Tai pasireikš tuo, kad šis asmuo turės kažkur taupyti (pvz. sumažinti atlyginimus darbuotojams, sumažinti išlaidas kanceliarinėms prekėms etc.). Išvada: PVM (iš gamintojo pusės) įtakoja vartojimą – gamintojas mažiau perka/vartoja, nes turi mažiau pinigų.
Taigi, apsvarsčius viską – palieku spręsti skaitytojams, ar PVM įtakoja vartojimą.
C#. Binary serialization
Serialization is the process of converting an object into a sequence of bits so that it can be persisted on a storage medium (such as a file, or a memory buffer) or transmitted across a network connection link.
.NET framework provides (if I’m not wrong) three different types of serialization: binary serialization, XML serialization and SOAP serialization (converting XML serialized document into SOAP format).
In my XNA game project I had a problem: I must submit a data types which were not supported by PacketWriter.Write() method. I used Dictionary() and List() object, but I can’t send (write to PacketWriter.Write()) those data types over the network. So, how did I solve the problem?
Well, I looked a data types which are supported by PacketWriter.Write() and found out, that I can write byte array (byte[]) into this method. I remembered a bout the binary serialization and wrote:
using System.Runtime.Serialization.Formatters.Binary;
using System.IO;
// Code ….
public byte[] GetByteArrayFromObject(Object o)
{
MemoryStream ms = new MemoryStream();
BinaryFormatter bf1 = new BinaryFormatter();
bf1.Serialize(ms, o);
return ms.ToArray();
}public object GetObjectFromByteArray(byte[] theByteArray)
{
MemoryStream ms = new MemoryStream(theByteArray);
BinaryFormatter bf1 = new BinaryFormatter();
ms.Position = 0;return bf1.Deserialize(ms);
}
// Code in server side
DataObjectWorld dataObjectWorld = new DataObjectWorld();
byte[] data = GetByteArrayFromObject(dataObjectWorld);packetWriter.Write(data.Length);
packetWriter.Write(data);// Code in client side
int length = packetReader.ReadInt32();
byte[] obj = packetReader.ReadBytes(length);
DataObjectWorld dataObjectWorld = (DataObjectWorld)GetObjectFromByteArray(obj);
My DataObjectWorld looks like that:
[Serializable]
class DataObjectWorld : ISerializable
{
#region Variables///
/// List of active power fields
///
private Dictionary activePowerFields;///
/// List of empty faces
///
private List emptyFaces;private StatDefinition activeStat;
#endregion
#region Fields
///
/// List of empty faces
///
public List EmptyFaces
{
get { return emptyFaces; }
set { emptyFaces = value; }
}///
/// List of active power fields
///
public Dictionary ActivePowerFields
{
get { return activePowerFields; }
set { activePowerFields = value; }
}public StatDefinition ActiveStat
{
get { return activeStat; }
set { activeStat = value; }
}#endregion
#region Methods
///
/// Constructor
///
public DataObjectWorld()
{}
public DataObjectWorld(SerializationInfo info, StreamingContext ctxt)
{
this.activePowerFields = (Dictionary)info.GetValue(”activePowerFields”, typeof(Dictionary));
this.emptyFaces = (List)info.GetValue(”emptyFaces”, typeof(List));
this.activeStat = (StatDefinition)info.GetValue(”statDefinition”, typeof(StatDefinition));
}public void GetObjectData(SerializationInfo info, StreamingContext ctxt)
{
info.AddValue(”activePowerFields”, this.activePowerFields);
info.AddValue(”emptyFaces”, this.emptyFaces);
info.AddValue(”statDefinition”, this.activeStat);
}#endregion
}
Take a look at this class: ant the beginning it has a [Serializable] attribute. Every class which uses serialization – must have this attribute. And another thing to note: I have StatDefinition activeStat;. StatDefinition is other class in my project, so because I use serialization I must add [Serializable] before class StatDefinition:
[Serializable]
class StatDefinition : PropertyCollection {
And the same for PropertyCollection:
[Serializable]
class PropertyCollection {
Good luck ![]()
See ya ;]
Priešų naikinimas
Degtinė – priešas, o priešus reikia naikinti bet kokiais metodais.
Va taip
“Lietuvos intelektinės nuosavybės rinkos etikos kodeksas”: įdomybės
- autorių teisių ir gretutinių teisių objektų leidėjai ir autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudotojai įsipareigoja sudaryti sąlygas LANVA patikrinti savo turimos produkcijos sandėlius per 24 valandas nuo prašymo pateikimo raštišku būdu;
- IPT įsipareigoja LANVA prašymu pateikti jai duomenis asmenų, kurie besinaudodami IPT paslaugomis pažeidžia intelektinės nuosavybės teises.
Dokumentą radau čia: http://gru.lt/wp-content/uploads/2009/06/LANVA_etikos_kodeksas.doc
Dabar atsiverčiame Lietuvos Respublikos Konstituciją:
22 straipsnis
Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas.
Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami.
Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.
Taigi, klausimas: kaip tokia kodekso nuostata gali būti taikoma? Aš, aišku, ne teisininkas, bet man kažkodėl atrodo, kad jei duomenys būtų surinkti, jie neturėtų jokios teisinės vertės – duomenys surinkti neteisėtai, tad jie paprasčiausiai negalioja.
Dar, prie to paties, kadangi duomenys buvo surinkti neteisėtai, būtų galima kreiptis į teismą ir reikalauti moralinės žalos atlyginim – Konstitucijoje labai aiškiai parašyta.
Ką Jūs manote šiuo klausimu?
Įdomūs sandoriai Vilniaus vertybinių popierių biržoje
Kiekvieną dieną, maždaug kas valandą vis pasižiūriu į NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje pateikiamas akcijų kainas. Taip pat vis paspaudžiu ant kai kurių įmonių ir pasižiūriu, kokie sandoriai sudaryti prekybos metu (stulpelis “Paskutiniai sandoriai”). Ir pastebėjau vieną dalyką.
Kai kurie sandoriai sudaromi su 1 (viena akcija) – t.y. perkama ar parduodama viena vienintelė akcija. Klausiate: kas čia blogo?
O čia jau kaip pasižiūrėsi. Suprantama, niekas negali uždrausti Jums pirkti ar parduoti vieną akciją – tai yra Jūsų teisė. Aišku, Jūs mokėsite santykinai didelę kainą už šį sandorį (akcijos kaina + komisiniai, kurie dažnai sudaromi principu koks_nors_procentas min. kiek_nors_litų). Tad, jei Jūs labai norite tapti įmonės akcininku, galite pirkti vieną akciją – būsite užfiksuotas įmonės akcininkų sąraše, galėsite naudotis LR Akcinių bendrovių įstatymo akcininkams suteikiamomis teisėmis ir t.t. ir pan. Žodžiu, nieko blogo.
Bet yra ir kitas aspektas. LR Finansinių priemonių rinkų įstatyme yra parašyta:
63 straipsnis. Draudimas manipuliuoti rinka
1. Visiems asmenims draudžiama:1) sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti, jei tai sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą arba jei taip asmuo ar kartu veikiantys asmenys palaiko neįprastą ar dirbtinę vienos ar keleto finansinių priemonių kainą. Šiame punkte nurodytas draudimas netaikomas, jei sandorį sudaręs ar pavedimą davęs asmuo įrodo, kad jis turi teisėtą pagrindą taip elgtis ir kad atitinkami sandoriai ar pavedimai atitinka įprastą reguliuojamos rinkos praktiką, patvirtintą priežiūros institucijos;
2) sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pasitelkus fiktyvias priemones ar kitokios apgaulės ar gudravimo būdu;
LR Vertybinių popierių komisija savo tinklalapyje rašo:
Manipuliavimas rinka – nelegali operacija. Vertybinių popierių pirkimas ar pardavimas siekiant sukurti neteisingą ar klaidinantį aktyvios prekybos įspūdį, kai norima padidinti ar sumažinti akcijų rinkos kainą, tuo skatinant vertybinių popierių pirkimą ar pardavimą.
Tad mano pastebėjimas toks: perkama viena akcija už didesnę kainą. Tad ir kyla klausimas: ar žmogus labai nori įsigyti vieną akciją, ar jis bando nelabai teisėta veikla užsiimti?
Kas yra obligacijų pelningumas?
Seniai norėjau sužinoti, kaip skaičiuojamas “obligacijų pelningumas” – šis terminas dažnai sutinkamas investavimo apžvalgose, finansinėje spaudoje ir pan. Galiausiai netingėjau paieškoti ir radau ką tai reiškia ![]()
O tai reiškia labai paprastą dalyką. Turime obligaciją, kurios nominali vertė yra 100 litų, o metinės palūkanos už šią obligaciją yra 10 proc. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad po metų mes turėtume gauti 10 litų palūkanų.
Tad, jei ši obligacija parduodama už 100 litų, tai jos pelningumas ir bus 10 proc. ((10 / 100) * 100%). Žodžiu, nieko įdomaus ![]()
Įdomiau yra tada, kai obligacijos kaina skiriasi nuo jos nominalios vertės. Tarkime, ši obligacija kainuoja ne 100, o 80 litų. Tad jos pelningumas bus jau didesnis: 12,5 proc. ((10 / 80) * 100%). O jei obligacija kainuoja 120 litų, tai jos pelningumas bus 8,33 proc. ((10 / 120) * 100%). Trumpai tariant: obligacijos pelningumas yra santykis tarp už obligaciją gaunamų palūkanų ir obligacijos kainos.
Bet tai teoriškai. Įdomiau, kaip tai veikia praktiškai.
Pvz. Vyriausybė platina obligacijas. Bankai nuperka obligacijas. Tada turimas obligacijas parduoda klientams. Suprantama, už didesnę kainą. Pvz. bankas nusipirko 100 litų nominalios vertės obligacijų su metine 5 proc. palūkanų norma. Už jas mokėjo po 99-is litus (pelningumas: 5,05 proc.). Tačiau klientams jis jas parduos už 99,5 lito (pelningumas: 5,02 proc.). Tad iš skirtingo obligacijų pelningumo bankas ir uždirba.
Gudrus klausimas: o kas trukdo Jums paties būti banku, t.y. tiesiogiai iš Vyriausybės nusipirkti obligacijų su didesniu pelningumu ir tada jas perparduoti? Niekas
Tik, kaip visada, yra vienas “bet”.
Yra mokestis už Vyriausybės vertybinių popierių pirkimą pirminėje rinkoje (t.y. tiesiogiai iš Vyriausybės), kai, tuo tarpu, perkant antrinėje rinkoje (pvz. iš banko) tokio mokesčio nėra
100% veikianti dieta, norint numesti svorio
Jeigu manote, kad sveriate per daug – laikas laikytis dietos. Deja, yra daugybė dietų. Tad gali būti sunku pasirinkti tinkamą.
Man pavyko surasti 100% veikiančią dietą, kuri Jums tikrai padės numesti svorio.
Skaityti toliau…